ĮVADAS
Ne vienerius metus tarptautiniame mokinių gyvensenos ir sveikatos tyrime (HBSC – Health Behavior in School – aged Children), kuris yra vienas išsamiausiai parodančių vaikų sveikatos būklę ir padedančių supranti jos priežastis, Lietuvos vaikai buvo įvardijami kaip vieni nelaimingiausių [1; 2].
Paskutiniais metais situacija pradėjo keistis į gerąją pusę [3] ir iš paskutinių eilučių lentelėje Lietuva pakilo į jos vidurį. Vis dėlto kiti moksleivių sveikatos ir elgesio rodikliai vis dar sako, kad jų dvasinė, psichinė ir fizinė savijauta išlieka labai pažeidžiama ir reikalaujanti didesnio dėmesio ir pastangų ją keičiant.
Lietuva ir toliau yra viena šalių turinti daugiausiai rūkančių nepilnamečių [4]. Pagal bent kartą gyvenime apsvaigusių nuo alkoholio skaičių taip pat pirmaujame [5]. Lentelės viršūnėje Lietuva yra ir dėl patyčių mokyklose [6]. Anot psichikos sveikatos specialistų, toks destruktyvus elgesys rodo ne ką kitą, o sutrikusius vaikų ir tėvų santykius [7]. Kaip rašoma Visuomenės psichikos sveikatos studijoje [8], nors daugiau vaikų sako sulaukiantys iš savo tėvų pagalbos tiek, kiek reikia, tačiau meilės ir švelnumo Lietuvos šeimose vis dar per mažai.
Kasmet atliekamų profilaktinių moksleivių sveikatos patikrinimų duomenys taip pat rodo, kad jų savijauta prastėja [9]. Vis daugiau įrašų vaikų sveikatos pažymose palieka ne tik sėslesniu tampantis jų gyvenimo būdas [10], bet ir netinkama mityba bei dažnai vaikų nurodomas patiriamas stresas, įtampa ir miego trūkumas. Tokia auganti karta tikrai netaps sveikesne nei šiandienos suaugusieji, kurie lyderiauja pagal lėtinių neinfekcinių ligų skaičių [11].
Strateginiuose Lietuvos dokumentuose įvardijama, kad gyventojų sveiko gyvenimo būdo skatinimas yra viena esminių sveikatos politikos krypčių [12]. Lietuvos mokslininkų atliktuose tyrimuose sakoma, kad moksleiviai norėtų gauti daugiau žinių apie sveiką gyvenimo būdą, to norėtų ir jų tėvai [13]. Visgi šiandien vis dar per dažnai sveikatingumas tėra tik įrašomas į mokyklų veiklos dokumentus, tačiau realių darbų, kurie padėtų judėti šia kryptimi, vis dar įgyvendinti imasi ne visi.
Projekto objektas – Vilniaus vyresniųjų klasių moksleiviai (9-12 kl.). Kaip rodo mokslo tyrimai, kuo vyresni vaikai, tuo labiau jie linkę rinktis mažiau sveiką gyvenimo būdą.
Projekto tikslas – motyvuoti moksleivius sveikiau gyventi.
Tam pasiekti keliami uždaviniai:
- Rengti pažintines paskaitas ir pažintinius-mokomuosius užsiėmimus apie sveiką mitybą, sveikų patiekalų gaminimą, įvairius maisto gamybos kelius nuo maisto pramonės iki daržo ir maisto radimo gamtoje; lavinti moksleivių kaip vartotojų sąmoningumą ir mokyti kaip pasirinkti sveikatai palankesnį maistą prekybos vietose;
- Vesti paskaitas apie fizinio aktyvumo naudą dvasinei, psichinei ir fizinei žmogaus sveikatai; organizuoti nemokamas mankštas ir užsimėmimus pagal tūkstantmečių patikrintas Rytų sveikatingumo praktikas kaip joga ar Tai Či.
- Pasakoti apie pozityvaus mąstymo prasmę ir jo ugdymą; Mokyti moksleivius nukreipti savo mintis teigiama linkme ir padėti jiems ugdyti savyje laimingam visaverčio žmogaus gyvenimui būtinas vertybes kaip sąžiningumas, nuoširdumas, padorumas, teisingumas ir pan.
- Aiškinti moksleiviams apie gyvenimo prasmę ir kaip atrasti tikruosius gyvenimo tikslus ir pašaukimus ir taip padėti užkirsti kelią tokiai rizikingai elgsenai kaip alkoholio ir tabako vartojimas.
VAIKŲ LAIMĖ
Lietuvos vaikai ne vienerius metus tarptautiniuose tyrimuose buvo įvardijami kaip vieni nelaimingiausių [14;15]. Iš žemiausių vietų vaikų pasitenkinimo gyvenimu rodiklių lentelėje tik pastaraisiais metais Lietuva pakilo į jos vidurį [16]. Psichikos sveikatos specialistai tokį pokytį vertina kaip pozityvų ir atkreipia dėmėsį, kad laimingesnių besijaučiančių vaikų „pasitenkinimas šeimos santykių darna didėja“, be to, į gerą keičiasi ir kiti „psichologinio kilmato šeimoje rodikliai“. Daugiau moksleivių sako, kad tėvai jiems padeda bei juos supranta, visgi meilės iš švelnumo Lietuvos šeimose vis dar per mažai – taip pažymima Visuomenės psichikos sveikatos studijoje (2013 m.) [17].
Visuomenės psichikos sveikatos studijos rengėjai daro išvadą, kad „vaikų elgesio ir raidos sutrikimų gausa, psichotropinių medžiagų vartojimo mastai rodo, kad šalyje iki šiol nepavyko įgyvendinti svarbios Psichikos sveikatos strategijos nuostatos didžiausią dėmėsį skirti aktualiausiai problemai – vaikų dvasinės sveikatos, emocinės ir socialinės raidos sutrikimų prevencijai“ [18].
Pagal paskutinio (2014 m.) tarptautinio moksleivių sveikatos ir gyvensenos tyrimo (Health Behavior in School-aged Children) duomenis, Lietuvoje patenkinti gyvenimo jaučiasi apie devyniasdešimt procentų berniukų ir apie aštuoniasdešimt procentų 11-15 metų mergaičių [19].
Panašūs duomenys pateikiami ir Higienos instituto atliktame Mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos tyrime (2016 m.). Čia skelbiamoje statistikoje Lietuvoje „labai laimingi arba pakankamai laimingi“ jaučiasi apie 86 procentai mokyklinio amžiaus vaikų [20].
Tačiau, kas iš esmės lemia tai, ar vaikai jaučiasi ir kiek jaučiasi laimingais? Ne vienas psichikos sveikatos specialistas ar mokslo tyrimas galėtų patvirtinti, kad atsakymas – visų pirma, tai santykiai su tėvais. Kai tėvų ir vaikų santykiai nėra darnūs, pastarieji gerokai dažniau savo gyvenime atranda alkoholį, rūkymą bei yra labiau linkę į rizikingą elgesį, o visa tai turi neigiamos įtakos gerai emocinei ir psichologinei augančio žmogaus savijautai.
Štai pavyzdžiui visuomenės sveikatos mokslų daktarės Dainoros Širvytės darbe rašoma, jog, – „tyrimais nustatyta, kad atviras, nuoširdus tėvų ir paauglių bendravimas laikomas svarbiu veiksniu, apsaugančiu paauglį nuo sveikatai žalingos elgsenos, dažniausiai pasireiškiančios rūkymu ir alkoholio vartojimu, o sutrikusio bendravimo su tėvais padariniai yra paauglių depresiškumas, savivertės stoka, suicidiniai veiksmai“ [21]. Panašios išvados, jog tėvų kartu su vaikais praleidžiamas laikas ir taip palaikomi geri ryšiai turi įtakos jų laimei, daromos ir kituose Lietuvos mokslininkų tyrimuose [22; 23].
Tai, kad Lietuvos tėvai per mažai leidžia laiko su savo vaikais – šį teiginį padėtų sutvirtinti ir tokia statistika – tarptautinio moksleivių sveikatos ir gyvensenos (HBSC) tyrimo duomenimis Lietuva pirmauja pagal tai, kiek moksleiviai leidžia laiko su draugais. Apie ketvirtadalis mergaičių ir apie trečdalis berniukų kasdien iki aštuonių vakaro leidžia laiką su draugais [24].
Pagal tą patį tyrimą, tik apie pusė 11 – 15 m. paauglių kasdien su tėvais vakarieniauja ir su amžiumi šis skaičius tik mažėja [25].
Be to, kalbant apie Lietuvos vaikų psichologinę savijautą būtina paminėti ir tai, kad ne vienerius metus Lietuva pirmauja pagal patyčių mastą. Pagal paskutinį tarptautinį moksleivių sveikatos ir gyvensenos tyrimą (HBSC), Lietuvos mokyklose apie trečdalis moksleivių nuolat patiria patyčias [26]. O pagal Higienos instituto atliktą Mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos tyrimą (2016 m.), tokių vaikų, iš kurių tyčiojamasi, yra beveik pusė – 45 proc. [27].
Kiek yra laimingi ir patenkinti gyvenimu Lietuvos vaikai, įtakos turi ir jų fizinis aktyvumas. Sąsajos tarp judėjimo ir geros psichikos sveikatos yra pastebėtos ne viename tyrime [28; 29; 30; 31]. Daugumą Lietuvos moksleivių vargiai būtų galima pavadinti pakankamai fiziškai aktyviais.
Pagal tarptautinį moksleivių sveikatos ir gyvensenos tyrimą (2014 m.) (HBSC) pakankamai fiziškai aktyviais Lietuvoje galima laikyti tik maždaug ketvirtadalį berniukų ir dar mažiau nei penktadalį mergaičių [32]. Pagal Higienos instituto pateikiamą statistiką (2016 m.), tokių pakankamai judėjimui laiko skiriančių moksleivių tėra dešimtadalis [33]. Kaip rašoma Apolinaro Zaborskio ir Arvydo Raskilo darbe „Lietuvos mokinių fizinio aktyvumo pokyčiai 1994-2010 metais”, tirtu laikotarpiu stebėta fizinio aktyvumo mažėjimo tendencija [34]. Ją pastebi ir kiti Lietuvos mokslininkai.
Be to, įrodymų nereikalaujantis šiandien yra ir teiginys, kad moksleiviai daug laiko ir vis daugiau praleidžia sėdėdami prie įvairių ekranų – televizoriaus, mobiliųjų telefonų, kompiuterių. Tokių vaikų pagal Higienos instituto duomenis, kurie per dieną bent keturias valandas taip leidžia laiką, yra apie penktadalis [35].
Iškalbingas yra ir rodiklis, kad pagal Sveikatos apsaugos ministerijos užsakytą Lietuvos gyventojų fizinio aktyvumo tyrimą, jaunimas iki dvidešimt penkerių praleidžia daugiau laiko sėdėdami nei už juos vyresni [36].
Gerai vaikų savijautai įtakos daro ne tik sėslus jų gyvenimo būdas, bet ir tai, ką jie sėdėdami veikia. Atliktas ne vienas tyrimas įspėjantis apie ryšį tarp paauglių praleidžiamo laiko socialiniuose tinkluose ir depresijų [37;38]. Apskritai depresija Pasaulio sveikatos organizacijos įvardijama kaip pagrindinė šių dienų paauglių liga ir neįgalumo priežastis [39].
Ir dar – įtakos vaikų pasitenkinimui gyvenimu turi ir jų mityba. Sąsajos tarp mitybos ypatumų bei pasirenkamų produktų ir geros savijautos taip pat ne kartą tyrinėtos ir nuolat yra tiek mokslininkų, tiek žiniasklaidos dėmesio centre [40; 41; 42].
Štai, pavyzdžui Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkių Jolantos Laukaitienės, Redos Mocevičienės ir Apolinaro Zaborskio darbe „Savo kūno vertinimo reikšmė paauglių pasitenkinimui gyvenimu ir jų mitybos įpročiams: šešių šalių duomenys“ pastebima, jog, „nagrinėjant sveikų ir mažiau sveikų maisto produktų vartojimą tarp gyvenimu patenkintų ir nepatenkintų paauglių būtų galima teigti, kad dažniau reguliariai vaisių ir daržovių vartojo gvvenimu labiau patenkinti jaunuoliai, o mažiau sveikus maisto produktus dažniau vartoti linkę mažiau savo gyvenimu patenkinti paaugliai [43].
Ryšį tarp nesveikos mitybos ir vidinio nepasitenkinimo yra pastebėję ir kiti Lietuvos moksleivių gyvenimą tyrinėję autoriai [44].
Tai, kad Lietuvos moksleiviai per mažai valgo daržovių ir vaisų, ši išvada įvairiuose jų gyvenimą stebinčių tyrėjų darbuose nesikeičia jau daug metų. Pakankamai jų suvalgo tik iki trečdalio moksleivių, o didžiosios daugumos vaikų lėkštėse tai nėra kasdienis produktas [45;46]. Be to, apie pusė moksleivių linkę praleisti pusryčius [47;48], kurie, pasak sveikatos specialistų, yra svarbūs klojant pamatus gerai augančio žmogaus sveikatai.
MOKSLEIVIŲ SVEIKATOS BŪKLĖ
Vis jaunėjantys žalingi įpročiai, sėslesniu tampantis gyvenimo būdas, didelę dalį dienotvarkės užimantis laikas su informacinėmis technologijomis, netinkami mitybos įpročiai kasmet palieka vis daugiau įrašų moksleivių sveikatos pažymose. Visiškai sveikų vaikų surasti mokyklų klasėse darosi vis sudėtingiau.
Visuomenės sveikatos specialistų ataskaitose bei mokslininkų tyrimuose atkreipiamas dėmesys į augančią vaikų ir paauglių negalavimų statistiką. Pavyzdžiui, nuolat daugėja regos, kvėpavimo, kraujotakos sistemų sutrikimų [49;50]. Vis dar opia problema išlieka ir laikysenos sutrikimai, pavyzdžiui Vilniuje ir Vilniaus rajone jie nustatomi beveik kas trečiam moksleiviui, panašiai ir Kaune. Regos sutrikimų turi apie pusė ir jų tendencingai daugėja.
Tarptautiniame moksleivių sveikatos ir gyvensenos tyrime (HBSC) pateikiami rodikliai, kad keletą sveikatos nusiskundimų daugiau nei kartą per savaitę turi apie pusė penkiolikmečių mergaičių ir apie ketvirtadalis berniukų, kiek mažiau jaunesni moksleiviai [51].
Ne viename tyrime pastebima, kad dauguma moksleivių, nepaisant nurodomo ne vieno sveikatos nusiskundimo, paprastai savo sveikatą vertina puikai arba gerai [52; 53; 54]. Tyrime „14-17 metų moksleivių požiūris į savo sveikatą ir sveiką gyvenseną bei sveikatinimo programų poreikis“ teigiama, kad dažniausiai (apie trečdalis) moksleiviai skundžiasi „nugaros ir (ar) kaklo skausmais, sutrikusiu miegu bei pasikartojančiais galvos skausmais“ [55]. Apie pusė patiria nervingumą, įtampą, liūdesį ar nusiminimą bei stresą mokykloje [56]. Šiame mokslo darbe svarstoma, jog „nurodytiems simptomams reikšmės gali turėti netinkama mityba, mažas fizinis aktyvumas ir patiriama įtampa […]” [57].
Į dažnus miego sutrikimus ir jaučiamą įtampą tarp moksleivių atkreiptas dėmesys ir mokinių sveikatos būklės analizėje, atliktoje Vilniaus visuomenės sveikatos biuro [58].
Panašios sveikatos problemos vardijamos ir Šiaulių universiteto parengtoje mokslo studijoje „Paauglių fizinis aktyvumas ir sveikata“. „Dažniausiai patiriami negalavimai: bloga nuotaika (24 proc.), emocinė įtampa (27 proc.), miego sutrikimai (16 proc.), fizinis išsekimas (19,7 proc.), kasdienė veikla sukelia įtampą (20 proc.)“ [59].
Kai kurie mokslininkai mokinių patiriamą lėtinį nuovargį įvardija kaip vieną didžiausių mokyklų vidaus bendruomenės problemų. [60]. [48].
ALKOHOLIS IR RŪKYMAS
Pagal tarptautinį moksleivių sveikatos ir gyvensenos tyrimą (2014 m.) Lietuva yra šalis, kur paaugliai bene anksčiausiai pradeda rūkyti. Penkiolikmečių, kurie teigia pradėję rūkyti nuo trylikos metų ir jaunesni tarp berniukų yra apie pusė, o mergaičių daugiau nei trečdalis – keturios iš dešimties [61].
Pagal šį tyrimą bent kartą per savaitę tarp trylikamečių rūko dešimt procentų berniukų ir keturi procentai mergaičių, o tarp penkiolikmečių – dvidešimt procentų berniukų ir dvylika procentų mergaičių [62].
Higienos instituto Mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos tyrime (2016 m.) pateikiami duomenys, kad per paskutinius dvylika mėnesių bent kartą rūkę teigė penktadalis moksleivių. Tarp devintokų – vyriausių dalyvavusių tyrime, tokių buvo 37 procentai. [63].
Kaip pastebi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Apolinaras Zaborskis, nuo 1994 iki 2010 m. bandžiusių rūkyti paauglių skaičius Lietuvoje sparčiai augo, – „per penkiolika metų rūkančių berniukų skaičius išaugo beveik du kartus, o mergaičių beveik keturis kartus“ [64].
Alkoholio ir kitų narkotikų tyrimo Europos mokyklose (ESPAD) duomenys šios problemos opumą Lietuvoje savo pateikiama statistika taip pat pažymi ryškiai. Lietuva šalis, kur aukščiausias procentas bent kartą gyvenime rūkiusių paauglių – 65 procentai [65]. Taip pat Lietuva viena iš šalių, kur aukščiausias skaičius kasdien rūkančių trylikos ir jaunesnių paauglių – 9 procentai [66].
Lietuvoje didžiausi skaičiai rūkančių berniukų (50-51 proc.), be to, Baltijos šalys ir Čekija turi daugiausiai rūkančių mergaičių (40-41 proc). Ir dar svarbu pažymėti, kad pagal šį tyrimą, nuo 1995 m. iki 2015 m. per gyvenimą bent kartą rūkiusių paauglių visose šalyse mažėjo išskyrus Lietuvą, kur nebuvo jokio pokyčio [67].
Pasaulio sveikatos organizacijos ataskaitoje apie rūkymo situaciją (2015 m.) Lietuva taip pat įvardijama kaip šalis, kur didžiausi skaičiai rūkančių jaunų moterų nuo 15 iki 24 metų [68]. Kad Lietuvoje daugiau nei įprasta yra rūkančių mergaičių ir Lietuvos paaugliai vieni anksčiausiai pradedančių rūkyti, atkreipiamas dėmesys ir kituose tyrimuose [69; 70].
Nors nepilnamečių rūkymo statistika daug kur aplenkia kitas šalis, tačiau alkoholio vartojimo rodikliai tarp moksleivių nuosaikesni. Kaip teigiama Alkoholio ir kitų narkotikų tyrime Europos mokyklose, Lietuvos alkoholio vartojimo rodikliai tarp moksleivių yra žemi [71]. Čia pateikiami tokie rodikliai – per paskutinį mėnesį alkoholį teigia vartoję apie trečdalis moksleivių, per gyvenimą – beveik devyni iš dešimties [72]. Pirmą kartą svaigiųjų gėrimų trylikos ir jaunesni teigia paragavę apie pusė apklaustų moksleivių [73].
Pagal tarptautinį moksleivių sveikatos ir gyvensenos tyrimą (2014 m.) alkoholio suvartojimo skaičiai palyginti su kitomis šalimis taip pat menki – bent kartą per savaitę išgeriantys teigė apie trylika procentų penkiolimečių berniukų bei šeši procentai mergaičių, tarp jaunesnių moksleivių jų mažiau kelis kartus [74].
Pagal Higienos instituto Mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos tyrimą, bent kartą per paskutinius dvylika mėnesių alkoholinius gėrimus teigė vartoję apie trečdalis moksleivių, tarp devintokų tokių buvo apie pusė apklaustųjų [75].
Visgi palyginti čia išvardytų Lietuvos ir tarptautinių tyrimų statistiką ir pateikti apibendrintą vaizdą sudėtinga, nes kiekvienas tyrimas pateikia skirtingas apklausos formuluotes. Labiau būtų galima apibūdinti ne patį alkoholio vartojimo mastą tarp paauglių, o tendencijas ar ypatybes.
Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesoriaus Apolinaro Zaborskio, nuo 1994 iki 2010 m. reguliariai vartojančių alkoholinius gėrimus procentas sparčiai augo, ypač tarp penkiolikmečių. Per penkioliką metų nuolat išgeriančių berniukų padidėjo bene du kartus, o mergaičių – daugiau nei tris kartus [76].
Visgi kaip parodė vėlesnis tarptautinis moksleivių sveikatos ir gyvensenos tyrimas (2014 m.) šios problemos mastas ėmė mažėti bene visose tiriamose amžiaus grupėse – tarp vyriausiųjų tiriamųjų penkiolikmečių reguliariai išgeriančių mergaičių sumažėjo bemaž tris kartus, o berniukų irgi beveik perpus [77].
Tačiau nors šie rodikliai gerėja, Lietuva vis dar išlieka šalimi, kurios paaugliai, nors ir ne dažniausiai, tačiau labiausiai linkę prisigerti. Pagal apsvaigimą nuo alkoholio tarptautiniame moksleivių sveikatos ir gyvensenos tyrime vis dar pirmaujame. Penkiolikmečiai, kurių pirmas girtumas trylikos ir jaunesni tarp berniukų yra 25 procentai, o tarp mergaičių 15 procentų [78]. Pirmame šalių penketuke esame ir pagal paauglių skaičių, kurie teigia buvę girti du ir daugiau kartų [79].
Visgi yra ir pozityvių pokyčių – nors pagal tai, kiek paauglių yra buvę apsvaigę nuo alkoholio, tarp kitų šalių vis dar esame lentelės viršūnėje, tačiau šie skaičiai mažėja. Penkiolikmečių, kurie teigia, jog jų pirmas girtumas buvo trylikos ir jaunesnių sumažęjo nuo 2010 m. iki 2014 m. tarp berniukų beveik trečdaliu, o mergaičių beveik perpus [80].
Žymus sumažėjimas yra ir tarp trylikamečių bei penkiolikmečių, kurie sako buvę girti du ar daugiau kartų. Trylikamečių mergaičių, kurios ne kartą buvo apsvaigę nuo alkoholio per ketverius metus sumažėjo perpus, o tarp penkiolikmečių apie trečdaliu. Berniukų buvusių girtų šioje amžiaus grupėje taip pat sumažėjo bene ketvirtadaliu [81].
Tik pastaraisiais metais alkoholio vartojimo tendencija pagaliau pakrypo į kitą pusę. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Apolinaras Zaborskis pastebi, kad nuo 1994 iki 2010 metų paauglių, teigiančių, kad buvo gyvenime ne kartą girti, skaičius vis augo, ypač tarp vyriausiujų tiriamųjų – penkiolikmečių. Be to, pasak profesoriaus, mažėjo „girtavimo skirtumai tarp paauglių lyčių“ [82].
Tai, kad Lietuvos paaugliai linkę apsvaigti nuo alkoholio, rodo ir kiti tyrimai. Pagal Alkoholio ir kitų narkotikų tyrimą Europos mokyklose (ESPAD), Lietuvos berniukai labiau geria stiprius gėrimus nei alų [83]. Visuomenės psichikos sveikatos studijoje taip pat nurodomi tyrimai, kuriuose Lietuva išskiriama kaip šalis, kurios paaugliai dažniau nurodo vartojantys alkoholį, kol stipriai apsvaigsta [84].
Kokios yra tokios situacijos priežastys? Mokslininkai, stebintys ir analizuojantys Lietuvos paauglių gyvenimą, siūlo atsakymo ieškoti šeimoje. Anot profesoriaus Apolinaro Zaborskio, „paaugliai, gyvenantys pažeistos struktūros šeimose, kaip ir rūkymo atveju, buvo linkę išgerinėti ir svaigintis alkoholiu dažniau negu paaugliai, gyvenatys kartu su abiem biologiniais tėvais“ [85].
Taip pat svarbus ir laikas praleidžiamas kartu su vaikais – kuo mažiau jo praleidžiama su tėvais, tuo vaikai labiau linkę į alkoholį ir rūkymą [86;87]. „Darnaus ir atviro, ypač mergaičių, bendravimo su tėvais stoka didina rūkymo ir alkoholio vartojimo riziką. Tėvų ir paauglių gerų tarpusavio santykių nebuvimas alkoholio vartojimui ir rūkymui turi stipresnį poveikį nei vieno iš biologinių tėvų trūkumas šeimoje“, – rašoma visuomenės sveikatos mokslų daktarės Dainoros Širvytės straipsnyje „Paauglių ir tėvų bendravimo šeimoje stiprinimas – pirmas žingsnis į sėkmingą paauglio rūkymo ir alkoholio vartojimo prevenciją: sisteminė straipsnių apžvalga“ [88].
Be to, žinoma, paauglių gyvenime alkoholis ir cigaretės atsiranda ir dėl tėvų rodomo pavyzdžio [89;90].
FIZINIS AKTYVUMAS
Ką galima pasakyti apie Lietuvos vaikų fizinį aktyvumą? Tikriausiai keletą teiginių, kurie būtų būdingi ne vienai kartu su Lietuva tarptautiniuose tyrimuose dalyvaujančiai Europos valstybei.
Nors įvairūs moksliniai tyrimai ir tarptautinių organizacijų ataskaitos pateikia skirtingus fizinio aktyvumo rodiklius, tačiau, sutariama dėl vieno – daugelio moksleivių fizinis aktyvumas yra nepakankamas. Šį teiginį savo tyrimais yra patvirtinęs ir ne vienas Lietuvos mokslininkas [91;92;93].
Antra – fizinis aktyvumas pastaraisiais dešimtmečiais linkęs mažėti ir dar – kuo vyresni moksleiviai – tuo jie mažiau juda. Minima, jog „tyrimais nustatyta, kad fizinis aktyvumas paauglystės laikotarpiu kasmet sumažėja viditiniškai 7 procentais [94].
Pavyzdžiui, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkės Vilma Žaltauskė ir Aušra Petrauskienė, tyrusios Lietuvos pirmų klasių moksleivius, pastebi, kad jų fizinis aktyvumas buvo pakankamas jų tirtu laikotarpiu nuo 2008 iki 2013 metų, tačiau „bėgant metams stebima visų minėtų rodiklių mažėjimo tendencija“ [95].
Apie fizinio aktyvumo mažėjimą kalbama ir kituose Lietuvos tyrimuose [96;97].
Higienos instituto mokyklinio amžiaus vaikų tyrime (2016 m.) pateikiama tokia statistika, jog kasdien ne pamokų metu bent valandą sportuoja tik apie dešimtadalis tirtų moksleivių, o vidutiniškai keturias ir daugiau valandų žiūri televizorių, žaidžia kompiuteriu beveik penktadalis moksleivių.
Lietuvos sveikatos minisiterijos užsakymu analizuojant gyventojų fizinį aktyvumą paaiškėjo, kad jaunimas nuo 15 iki 25 metų apskritai praleidžia daugiau laiko sėdėdami nei už juos vyresni [98].
Lietuvos sporto universiteto mokslininkų 5-12 klasių moksleivių tyrime nurodoma, jog pakankamai fiziškai aktyvūs laisvalaikiu buvo tik beveik penktadalis moksleivių [99]. Čia rašoma, jog „net 60 procentų respondentų neturėjo jokios fiziškai aktyvios popamokinės veiklos“ [100].
Šio universiteto mokslininkai, yra skelbę, jog apskritai Lietuvos moksleivių fizinis pajėgumas mažėja. “[…] daugelis moksleivių fizinio pajėgumo aspektų (aerobinis pajėgumas, lankstumas, raumenų jėga ir ištvermė bei kt.) nuo 1992 m. 2012 m. blogėjo”. Pranešime skelbiama, jog „jei kelias šioms neigiamoms tendencijoms nebus užkirstas, vis anksčiau pasireiškiantys sveikatos sutrikimai kels didėjančią grėsmę žmonių gerovei ir taps rimta finansine našta valstybei ir visuomenei”[101].
Apksritai bene kiekvienas straipsnis, analizuojantis vaikų ir paauglių fizinį aktyvumą, neapseina bei eilės ligų ir kitų sveikatos sutrikimų išvardijimo, kuriuos gali sukelti nejudrus gyvenimo būdas. Higienos instituto mokyklinio amžiaus vaikų analizėje perpėjama, kad fizinis nejudrumas yra vienas pagrindinių „lėtinių neužkrečiamųjų ligų rizikos veiksnių”. Čia taip pat užsimenama ir apie fizinio aktyvumo įtaką psichinei sveikatai, kaip ir kituose tyrimuose [102;103;104]. Taip pat minimos širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, antsvoris ir nutukimas, kai kurios vėžio formos, diabetas, metaboliniai sutrikimai [105;106;107].
Kalbant apie skaičių, kiek moksleivių įvardijama nejudriais, tarptautinio moksleivių sveikatos ir gyvensenos tyrimo duomenys visgi rodo gerėjančią situaciją. Palyginus 2010 ir 2014 metų tyrimus, matyti, jog visose amžiaus grupėse fiziškai aktyvių vaikų dalis didėjo – pavyzdžiui, labiausiai tarp trylikamečių berniukų nuo 18 iki 28 procentų [108;109]. Ir dar – mažėjo moksleivių žiūrinčių televizorių dvi ar daugiau valandų per dieną. Ryškiausias pokytis tarp penkiolikmečių – nuo 72 procentų tarp berniukų ir 70 procentų tarp mergaičių iki 58 tarp abiejų lyčių apklaustųjų [110;111].
Lietuvos vaikų fizinio aktyvumo situacija pagal tarptautinį moksleivių sveikatos ir gyvensenos tyrimą pirmą kartą pradėjo keistis į gerą. Iki šiol pagal šį tyrimą bene penkiolika metų pakankamai fiziškai aktyvių moksleivių tik mažėjo [112].
Kiek vaikai per dieną leidžia laiko sėdėdami, vaizdą galima susidaryti ir peržvelgus Lietuvos mokslininkų tyrimus. Pavyzdžiui Lietuvos mokyklinio amžiaus vaikų antsvorio ir nutukimo sąsajų su mitybos įpročiais ir gyvenimo būdu tyrime Natalija Smetanina, Edita Albavičiūtė, Veslava Babinska ir kiti autoriai rašo, jog „bene du trečdaliai moksleivių žiūri televizorių nuo vienos iki dviejų valandų per dieną, o 14 procentų tris valandas ir ilgiau ir vienas iš penkių moksleivių (20,6%) niekada nežiūri televizoriaus arba iki pusvalandžio per dieną. Vyresni moksleiviai praleidžia daugiau laiko žiūrėdami televizorių ar prie kompiuterio nei už juos jaunesni […]. [113].
Šiaulių universiteto mokslininkų studijoje „Paauglių fizinis aktyvumas ir sveikata“ nurodoma, jog priešais televizorių ekranus kasdien iki valandos praleidžia beveik keturi iš dešimties, o nuo vienos iki trijų – beveik trečdalis moksleivių. Laiką skaitydami kasdien iki valandos leidžia irgi keturi iš dešimties moksleivių ir tiek pat jų dar nuo vienos iki trijų valandų būna prie kompiuterių – rašoma tyrime [114].
Turint omenyje, kad dar ne vieną valandą moksleiviai praleižia sėdėdami pamokose ar joms ruošdamiesi, tad laiko judėjimui lieko visai nedaug, o ir jį skirti fiziškai aktyviai veiklai reikia noro ir motyvacijos.
Pasak Aldonos Jociūtės ir Aušros Beržanskytės iš Higienos instituto fiziniam aktyvumui įtakos galėtų turėti nemokama fiziškai aktyvi veikla mokykloje, renginiai mokykloje, šeimos palaikymas ar pats šeimos fizinis aktyvumas [115]. Tik, kad Lietuvos šeimos dažniausiai pačios nėra labai fiziškai aktyvios. Bene trys ketvirtadaliai žmonių laisvalaikiu nėra linkę judėti – rodo Lietuvos gyventojų fizinio aktyvumo tyrimas [116].
Vaivos Balčiūnienė, Brigitos Miežienės, Arūno Emeljanovo ir Miglės Bacevičienės iš Lietuvos sporto universiteto moksleivius manštintis motyvuojančių veiksnių tyrime vardijamos tokios juos judėti paskatinančios priežastys: sveikata ir fizinė forma, socialinis aspektas, sportinių rezultatų siekimas ir konkurencija su bendraamžiais.
„Įvairiose Europos šalyse atlikti moksliniai tyrimai rodo, kad paaugliai nėra linkę rūpintis savo sveikata, tačiau pastebima, kad fizinio aktyvumo sąsajos su sveikatos stiprinimo veiksniais reikšmingai skiriasi priklausomai nuo regiono. Rytų Europoje sveikatos motyvas neturi reikšmingos įtakos paauglių fiziniam aktyvumui, tačiau Vakarų Europoje noras būti sveiku paauglius motyvuoja užsiimti aktyvia fizinio veikla laisvalaikiu“ – rašoma Lietuvos sporto universiteto mokslininkų tyrime [117].
MITYBA
Nuo ko reikėtų pradėti aptariant Lietuvos moksleivių valgymo įpročius? Galbūt nuo pusryčių – nes būtent juos dažnai paaugliai, kaip rodo tyrimai, yra linkę praleisti, nors jie yra labai svarbūs vaikų būsimai sveikatai [118].
Vėlgi pradedant nuo didžiausio savo apimtimi tarptautinio moksleivių sveikatos ir gyvensenos tyrimo (Health Behavior in School-aged Children), pusryčius kasdien valgo tik apie šeši iš dešimties vienuolikmečių, o vyresnieji valgo dar rečiau – maždaug apie pusė jų [119].
Panašiai tiek – apie pusė teigia kasdien su tėvais vakarieniaujantys ir su amžiumi šis skaičius tik mažėja [120].
Panašų skaičių tuščių pusryčių lėkščių patvirtina ir kiti tyrėjai. Mokslininkų darbe „14-17 metų moksleivių požiūris į savo sveikatą ir sveiką gyvenseną bei sveikatinimo programų poreikis“ taip pat minima, jog tik apie šeši iš dešimties apklaustųjų visuomet valgo pusryčius [121]. Kad ryte pusryčiauti nėra įpratę daug moksleivių minima ir kituose tyrimuose – Higienos instituto pateiktame mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos tyrime (2016 m.) taip pat pažymima, jog tik kasdien pusryčius valgo apie pusė moksleivių.
Jau ne vienerius metus, kalbant apie Lietuvos vaikų mitybą, išlieka tendencija kaskart vis patvirtinama mitybą stebinčių specialistų – vaikų valgiaraštyje trūksta vaisių ir daržovių. Šis rodiklis kalbant ne tik apie vaikų, bet ir apie suaugusiųjų mitybą [122], minimas bene dažniausiai.
Kai kur įvardijama, kad tik „kiek daugiau nei dešimtadalis kasdien pakankamai vartoja vaisų ir daržovių“ [123]. Higienos institutas (2016 m.) pateikia statistiką tokią: tik apie keturi iš dešimties mokyklinio amžiaus vaikų teigia bent kartą per dieną valgantys vaisių ir daržovių [124].
Pagal tarptautinį moksleivių sveikatos ir gyvensenos tyrimą (HBSC) kasdien vaisius valgo apie keturios iš dešimties 11-13 metų mergaičių ir apie trečdalis šio amžiaus berniukų, o tarp penkiolimečių šie skaičiai dar mažesni [125].
Geroji žinia tik ta, kad šie skaičiai didesni nei buvo pateikus tyrimo rezultatus 2010-aisiais. Padidėjimą būtų galima apibūdinti taip – jeigu klasėje būtų dešimt vaikų, tai nuo 2010-ųjų iki 2014-ųjų vienu vaiku valgančio vaisius padaugėjo. Visgi tarp maždaug keturiasdešimties šalių pagal šį rodiklį ne vienoje amžiaus grupėje vis dar esame paskutiniame dešimtuke. Be to, kuo vyresni moksleiviai, tuo jie linkę mažiau valgyti daržovių ir vaisių [126].
Geresnė situacija Lietuvoje ir kalbant apie saldžius gaiviuosius gėrimus, kuriuos teigia kasdien vartojantys tik maždaug apie dešimtadalis apklaustų 11-15 metų moksleivių [127].
Vyresnių klasių moksleivių požiūrį į savo sveikatą ir sveiką gyvenseną tyrusių mokslininkų darbe pastebima, jog „trečdalis moksleivių petraukų metu dažniausiai užkandžiauja bandelėmis, šokoladukais, nors pažymima, kad valgančių saldumynus kasdieną skaičius 2013 m. sumažėjo lyginant su 2007 m.” [128].
Panašiu laikotarpiu nuo 2006 iki 2010 m. mažėjo moksleivių valgančių saldumynus ir greitąjį maistą – kaip parodė tarptautinis moksleivių sveikatos ir gyvensenos tyrimas [129]. Vigi verta pažymėti, kad šis rodiklis neturi stabilios didėjimo ar mažėjmo tendencijos ir vienais metais būna didenis, kito tyrimo metu mažesnis.
Nors pasaulinės organizacijos ne vienoje savo ataskaitoje jungia raudoną šviesą ties vaikų antsvorio ir nutukimo problema, bent jau kol kas Lietuvoje ji nėra tokia opi kaip daugelyje Europos valstybių ar Jungtinėse Valstijose. Nors nežymų svorio padidėjimą Lietuvos mokslininkai yra pastebėję, tačiau jį vis dar, įvardija žemu [130;131;132].
Pagal tarptautinį moksleivių sveikatos ir gyvensenos tyrimą (HBSC), moksleivių, kurie teigia turintys antsvorio ar yra nutukę nuo 2010 iki 2014 m. daugėjo. Labiau daugėjo šią problemą turinčių berniukų nei mergaičių, o pastarųjų yra apie dešimtadalis. Be to, daugiau šią problemą turinčių buvo tarp jauniausių tiriamiųjų 11-mečių – berniukų artėja link trečdalio, o mergaičių link penktadalio [133].
Kad per didelio svorio problema labiau pastebima tarp jaunesnių moksleivių, pažymima ir Lietuvos bei užsienio mokslininkų grupės straipsnyje, kuriame apžvelgiami mokyklinio amžiaus vaikų Kauno regione tyrimo rezultatai. Pažymima, kad nutukimas buvo žymesnis tarp 7-9 metų amžiaus vaikų nei tarp vyresnių moksleivių [134]. Ieškant atsakymo, kodėl taip yra, mokslininkai kelia hipotezę, jog „vyresniems vaikams ir paaugliams labiau rūpi jų išvaizda, ypač mergaitėms, be to, jų gyvenimas mažiau ribojamas rėžimo ir galbūt yra daugiau galimybių užsiimti veikla lauke su savo bendraamžiais nei jaunesniems vaikams” [135].
Šiame straipsnyje taip pat pabrėžiama, kad pagal tyrimą, antsvoris ir nutukimas labiausiai buvo susijęs su valgymo dažnumu ir pusryčių praleidimu, taip pat su žemesniu tėvų išsilavinimu ir jų nedarbu.
Kitame straipsnyje, nagrinėjančiame mokyklinio amžiaus vaikų valgymo įpročius, sakoma, kad vyresni vaikai valgo mažiau vaisių ir daržovių nei jaunesni moksleiviai, nes jiems bendraamžiai daro didesnę įtaką, o tėvų įtaka yra sumažėjusi. Ir dar čia pažymima, jog „sveiko“ ir „nesveiko“ maisto vartojimas susijęs su tuo, ar vaikai gyvena pilnose ar išsiskyrusiose šeimose [136].
Kad tėvų socialinis ir ekonominis statusas turi įtakos vaikų mitybs įpročiams, pagrindžiama ir mokslininkių Aušros Petrauskienės, Vilmos Žaltauskės ir Editos Albavičiūtės 7-8 metų vaikų tyrime [137].
Tuo metu Jolantos Laukaitienės, Redos Mocevičienės ir Apolinaro Zaborskio darbe „Savo kūno vertinimo reikšmė paauglių pasitenkinimui gyvenimu ir jų mitybos įpročiams: šešių šalių duomenys“ pažymima, jog „Baltijos šalyse, Kroatijoje ir Italijoje buvo daugiausiai normalaus kūno svorio paauglių, tačiau vertindami savo kūno vaizdą jie dažniau laikė savo storais nei buvo iš tikrųjų (ypač mergaitės) [138]. Straipsnyje taip pat atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvoje lyginat su kitomis šalimis „nustatyta, ypač daug mergaičių (iki 18 proc.), kurių kūno masės indeksas buvo per mažas [139].
Per didelis svoris tėra tik labiausiai pastebima netinkamos mitybos pasekmė. Tačiau prie to dažnai prirašomas ilgas sąrašas lėtinių neinfekcinių ligų, tokių kaip pavyzdžiui diabetas.
Kaip rodo apžvelgti tyrimai, didžioji dalis moksleivių neturi išugdytų sveikos mitybos įpročių. Galbūt nėra ko stebėtis, turint omenyje, kad jie pavyzdį dažniausiai ima iš savo tėvų. Kaip rodo, suaugusiųjų ir pagyvenusių žmonių mitybos tyrimas, tik maždaug dešimtadalis gyventojų renkasi maistą sveikatos gerinimo tikslu, o bene trys ketvirtadaliai pagal skonį ir kainą [140]. Be to, tik keturi iš dešimties gyventojų mano, kad jų mityba yra tinkama, tiek pat žmonių yra normalaus kūno svorio. „Nutukęs yra beveik kas penktas suaugęs ir beveik kas trečias pagyvenęs žmogus“, – tokias statistika minima mitybos įpročių tyrime [141].
POLITIKA
Vaikai daugelį sveikatos įgūdžių ir įpročių perima iš savo šeimos. Padėti išsiugdyti sveikos gyvensenos įpročius, jei šeimoje rodomas netinkamas pavyzdys, gali mokykla. Kaip rašoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, tai „pirminė ir pagrindinė institucija, kuri gali padėti kompensuoti neigiamą aplinkos įtaką“.
Siekis, kad sveika gyvensena kaip ligų profilaktika, o ne jų gydymas taptų sveikatos politikos pagrindu, įrašytas šiandieninės Vyriausybės programoje.
Kad visuomenė turi išmokti ar tiksliau – būti išmokyta valgyti sveikiau, daugiau judėti, atsisakyti žalingų įpročių – tai numatyta ne viename Lietuvos strateginiame dokumente. Tokiuose kaip „Lietuvos sveikatos 2014-2025 metų programa“, „Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros 2016-2023 metų plėtros programa“ ar „2014-2020 metų nacionalinės pažangos programa“.
Visuose dokumentuose kaip esminis raktas į problemos sprendimą pabrėžiamas švietimas, ypač mokyklose ir, kad prie to turėtų prisidėti ir nevyriausybinės organizacijos [142], o valstybė žada tokias iniciatyvas remti [143;144;145].
Mokykloje yra būtinybė vaikus mokyti sveikai gyventi norint užauginti tokią visuomenę, apie kurią kalba Lietuvos augimo gaires numatantys dokumentai. Nors ši tiesa žinoma seniai, tačiau problema dažnu atveju ir toliau tik ūmėja ir tik kai kur pasirodo sušvelnėjusi statistika.
Vyresnių klasių moksleivių požiūrį į sveikatą ir sveiką gyvenseną bei sveikatinimo programų poreikį tyrusių mokslininkų darbo rezultatai „išryškino būtinybę kurti programas, padedančias sumažinti pasyvų laisvalaikio leidimą bei elektroninę rekreaciją ir galinčias padidinti paauglių fizinį aktyvumą. Mokykloje moksleiviai negauna pakankamai informacijos sveikos gyvensenos klausimais, sveikatinimo renginiai taip pat itin reti, nors dauguma moksleivių ypač merginos, mano jog sveikas gyvenimo būdas yra svarbus ir būtinas“ [146]. Čia taip pat rašoma, kad „paaugliai norėtų daugiau sužinoti apie sveiką mitybą, įvairias mitybos pakraipas, sveiko maisto gaminimą ir svorio reguliavimą, psichikos ir fizinės sveikatos gerinimą. Moksleiviai noriai dalyvautų sveikatingumo, fizinio aktyvumo programose ir sporto treniruotėse, virtualiose programose-žaidimuose susijusiuose su sveika mityba ir sveika gyvensena“ [147].
Mykolo Riomerio universiteto profesorė Vida Gudžinskienė bei Jūratė Česnavičienė iš Lietuvos edukologijos universiteto savo straipsnyje pastebi, kad nors moksleivių sveikatos ugdymas yra viena svarbiausių valstybės sveikatos politikos sričių, tačiau „yra prieštaravimas tarp integruoto sveikatos ugdymo deklaravimo Švietimo įstatyme (2011), Bendrosiose programose (2008, 2011) ir realaus jo įgyvendinimo bendrojo ugdymo mokyklose[…]“ [148]. Mokslininkės straipsnyje priduria, – „nustatyta, kad ir mokytojams, ir mokiniams trūksta sveikatos saugojimo ir stiprinimo žinių“.
Kad deklaruojamos tiesos dokumentuose ir realybė ne visuomet sutampa, užsimenama ir Tomo Vaičiūno bei Apolinaro Zaborskio mokyklų bendruomenių tyrime. „83,6 proc. mokyklų sveikatinimo veiklos ir priemonės įvardytos strateginiuose veiklos planuose, tačiau konkrečius uždavinius galėtų pateikti tik 69 proc. vadovų” [150]. Čia dar sukonkretinama, kad „vienoje iš dešimties mokyklinio ugdymo įstaigų sveikatinimo veiklų įtvirtinimas įstaigos metiniuose planuose vis dar nėra prioritetinė sritis. Kas šeštoje mokyklinio udymo įstaigoje sveikatos priežiūrą koordinuoja įstaigos vadovas, o ne visuomenės sveikatos profesionalas“ [151].
Kad yra būtinybė sveikos gyvensenos mokyti mokyklose prie išvadų dažnai rašoma ne vienama straipsnyje [152;153].
Švietimo ir mokslo ministerija prieš penkerius metus yra patvirtinusi ir Sveikatos ugdymo bendrąją programą (2012 m.). Čia numatyta, kad „pagrindiniame ir viduriniame ugdyme sveikatos ugdymas integruojamas į visus mokomuosius dalykus ir neformalųjų švietimą“, be to, „kiekvienoje ugdymo pakopoje: 5-8, 9-10 ir 11-12 klasėse sveikatos ugdymui bent vienais mokslo metais skiriami programos visumą apimantys specialūs užsiėmimai, kurie gali būti organizuojami privalomų ar (ir) pasirenkamų pamokų forma arba (ir) pažintinių dienų metu [154].
Taigi laiko vaikus mokyti būti sveikais valstybės dokumentuose numatyta, belieka šį laiką panaudoti ir tai daryti prasmingai.
NUORODOS
[1]. Social determinants of health and well-being among young people. Health Behavior in School-aged Children (HBSC) study: International report from the 2009/2010 survey. Health Policy for Children and Adolescents, No. 6.World Health Organization Regional Office for Europe. Prieiga per internetą:
[2]. Germanavičius, Arūnas; Žemaitienė, Nida; Kazlauskas, Evaldas; Pakalniškienė Vilmantė; Valantinas, Vytis; Andreikėnaitė Viktorija. Visuomenės psichikos sveikatos rizikos veiksnių studija ir prevencinių priemonių planavimo krypčių nustatymas, 2013. Prieiga per internetą:
<http://www.vpsc.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=241&Itemid=26&lang=lt>.
[3]. Growing up unequal: gender and socioeconomic differences in young people’s health and well-being. Health Behavior in School-aged Children (HBSC) study: International report from the 2013/2014 survey. Health Policy for Children and Adolescents, No. 7.World Health Organization Regional Office for Europe. Prieiga per internetą:
[4]. ESPAD report 2015. Results from the European School Survey Project on Alcohol and other Drugs.European Monitoring Centre for Drugs and Drug Addiction. Prieiga per internetą:
<http://www.espad.org/sites/espad.org/files/ESPAD_report_2015.pdf>.
[5]. Growing up unequal: gender and socioeconomic differences in young people’s health and well-being. Health Behavior in School-aged Children (HBSC) study: International report from the 2013/2014 survey. Health Policy for Children and Adolescents, No. 7.World Health Organization Regional Office for Europe, 162-163psl. Prieiga per internetą:
[6]. Growing up unequal: gender and socioeconomic differences in young people’s health and well-being. Health Behavior in School-aged Children (HBSC) study: International report from the 2013/2014 survey. Health Policy for Children and Adolescents, No. 7.World Health Organization Regional Office for Europe, 200-201 psl. Prieiga per internetą:
[7]. Germanavičius, Arūnas; Žemaitienė, Nida; Kazlauskas, Evaldas; Pakalniškienė Vilmantė; Valantinas, Vytis; Andreikėnaitė Viktorija. Visuomenės psichikos sveikatos rizikos veiksnių studija ir prevencinių priemonių planavimo krypčių nustatymas, 2013, 49 psl. Prieiga per internetą:
<http://www.vpsc.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=241&Itemid=26&lang=lt>.
[8]. Germanavičius, Arūnas; Žemaitienė, Nida; Kazlauskas, Evaldas; Pakalniškienė Vilmantė; Valantinas, Vytis; Andreikėnaitė Viktorija. Visuomenės psichikos sveikatos rizikos veiksnių studija ir prevencinių priemonių planavimo krypčių nustatymas, 2013, 38 psl. Prieiga per internetą:
<http://www.vpsc.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=241&Itemid=26&lang=lt>.
[9]. Ten pat.
[10]. Germanavičius, Arūnas; Žemaitienė, Nida; Kazlauskas, Evaldas; Pakalniškienė Vilmantė; Valantinas, Vytis; Andreikėnaitė Viktorija. Visuomenės psichikos sveikatos rizikos veiksnių studija ir prevencinių priemonių planavimo krypčių nustatymas, 2013, 49 psl. Prieiga per internetą:
<http://www.vpsc.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=241&Itemid=26&lang=lt>.
[11]. Growing up unequal: gender and socioeconomic differences in young people’s health and well-being. Health Behavior in School-aged Children (HBSC) study: International report from the 2013/2014 survey. Health Policy for Children and Adolescents, No. 7.World Health Organization Regional Office for Europe, 76-77 psl. Prieiga per internetą:
[12]. Liuima, Vincentas; Valintėlienė, Rolanda; Jociūtė Aldona. Mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos tyrimas. 2016 m. rodiklių suvestinė-ataskaita. Higienos institutas, Visuomenės sveikatos technologijų centras, tyrimų skyrius, Vilnius, 2016. Prieiga per internetą:
[13]. Širvytė, Dainora. Paauglių ir tėvų bendravimo šeimoje stiprinimas – pirmas žingsnis į sėkmingą paauglio rūkymo ir alkoholio vartojimo prevenciją: sisteminė straipsnių apžvalga. Visuomenės sveikata, 2015/4. Prieiga per internetą:
<http://www.hi.lt/uploads/pdf/visuomenes%20sveikata/2015.4(71)/VS%202015%204(71)%20LIT%20A%20Bendravimas%20seimoje.pdf>.
[14]. Social determinants of health and well-being among young people. Health Behavior in School-aged Children (HBSC) study: International report from the 2009/2010 survey. Health Policy for Children and Adolescents, No. 6.World Health Organization Regional Office for Europe. Prieiga per internetą:
[15]. Germanavičius, Arūnas; Žemaitienė, Nida; Kazlauskas, Evaldas; Pakalniškienė Vilmantė; Valantinas, Vytis; Andreikėnaitė Viktorija. Visuomenės psichikos sveikatos rizikos veiksnių studija ir prevencinių priemonių planavimo krypčių nustatymas, 2013, 6 psl. Prieiga per internetą:
<http://www.vpsc.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=241&Itemid=26&lang=lt>.
[16]. Social determinants of health and well-being among young people. Health Behavior in School-aged Children (HBSC) study: International report from the 2009/2010 survey. Health Policy for Children and Adolescents, No. 6.World Health Organization Regional Office for Europe, 76-77 psl. Prieiga per internetą:
[17]. Germanavičius, Arūnas; Žemaitienė, Nida; Kazlauskas, Evaldas; Pakalniškienė Vilmantė; Valantinas, Vytis; Andreikėnaitė Viktorija. Visuomenės psichikos sveikatos rizikos veiksnių studija ir prevencinių priemonių planavimo krypčių nustatymas, 2013, 38 psl. Prieiga per internetą:
<http://www.vpsc.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=241&Itemid=26&lang=lt>.
[18]. Ten pat, 49 psl.
[19]. Social determinants of health and well-being among young people. Health Behavior in School-aged Children (HBSC) study: International report from the 2009/2010 survey. Health Policy for Children and Adolescents, No. 6.World Health Organization Regional Office for Europe, 76-77 psl. Prieiga per internetą:
[20]. Liuima, Vincentas; Valintėlienė, Rolanda; Jociūtė Aldona. Mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos tyrimas. 2016 m. rodiklių suvestinė-ataskaita. Higienos institutas, Visuomenės sveikatos technologijų centras, tyrimų skyrius, Vilnius, 2016. Prieiga per internetą:
[21]. Širvytė, Dainora. Paauglių ir tėvų bendravimo šeimoje stiprinimas – pirmas žingsnis į sėkmingą paauglio rūkymo ir alkoholio vartojimo prevenciją: sisteminė straipsnių apžvalga. Visuomenės sveikata, 2015/4. Prieiga per internetą:
<http://www.hi.lt/uploads/pdf/visuomenes%20sveikata/2015.4(71)/VS%202015%204(71)%20LIT%20A%20Bendravimas%20seimoje.pdf>.
[22]. Garmienė, Asta, Žemaitienė Nida, Zaborskis Apolinaras. Family time, parental behavior model and the initiation of smoking and alcohol use by ten-year-old children: an epidemiological study in Kaunas, Lithuania. BMC Public Health 2006, 6:287. Prieiga per duomenų bazę.
[23]. Zaborskis Apolinaras, Širvytė Dainora. Familial determinants of current smoking among adolescents of Lithuania: a cross-sectional survey 2014. BMC Public Health (2015) 15:889. Prieiga per duomenų bazę.
[24]. Social determinants of health and well-being among young people. Health Behavior in School-aged Children (HBSC) study: International report from the 2009/2010 survey. Health Policy for Children and Adolescents, No. 6.World Health Organization Regional Office for Europe, 42-43 psl. Prieiga per internetą:
[25]. Ten pat, 122-123 psl.
[26]. Ten pat, 200-203 psl.
[27]. Liuima, Vincentas; Valintėlienė, Rolanda; Jociūtė Aldona. Mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos tyrimas. 2016 m. rodiklių suvestinė-ataskaita. Higienos institutas, Visuomenės sveikatos technologijų centras, tyrimų skyrius, Vilnius, 2016. Prieiga per internetą:
[28]. Mason J. Oliver, Holt Rebecca. Mental health and physical activity interventions: a review of the qualitative literature. Journal of Mental Health, June 2012, 21(3): 274-284. Prieiga per duomenų bazę.
[29]. Richards Justin; Jiang Xiaoxiao; Kelly Paul; Chau Josephine; Bauman Adrian; Ding Ding. Don’t worry, be happy:cross-sectional associations between physical activity and happiness in 15 European countries. BMC Public Health, doi10.1186/s12889-015-1391-4, 2015.
[30]. Tyson Philip; Wilson Kelly; Crone Diane. Brailsford Richard, Laws Keith. Physical activity and mental health in a student population. Journal of Mental Health, 2010, 19(6): 492-499.
[31]. Bhochhibhoya Amir; Branscum Paul; Taylor E. Laurette; Hofford Craig. Exploring the Relationship of Physical Activity, Emotional Intelligence, and Mental Health among College Students. American Journal of Health Studies: 29(2) 2014.
[32]. Growing up unequal: gender and socioeconomic differences in young people’s health and well-being. Health Behavior in School-aged Children (HBSC) study: International report from the 2013/2014 survey. Health Policy for Children and Adolescents, No. 7.World Health Organization Regional Office for Europe, 136-137 psl. Prieiga per internetą:
[33]. Liuima, Vincentas; Valintėlienė, Rolanda; Jociūtė Aldona. Mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos tyrimas. 2016 m. rodiklių suvestinė-ataskaita. Higienos institutas, Visuomenės sveikatos technologijų centras, tyrimų skyrius, Vilnius, 2016. Prieiga per internetą:
[34]. Zaborskis, Apolinaras; Raskilas, Arvydas. Lietuvos mokinių fizinio aktyvumo pokyčiai 1994-2010 metais. Visuomenės sveikata, 2011/3(54). Prieiga per internetą:
<http://www.hi.lt/uploads/pdf/visuomenes%20sveikata/2011.3(54)/VS_2011_3(54)_Zaborskis.pdf>.
[35]. Liuima, Vincentas; Valintėlienė, Rolanda; Jociūtė Aldona. Mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos tyrimas. 2016 m. rodiklių suvestinė-ataskaita. Higienos institutas, Visuomenės sveikatos technologijų centras, tyrimų skyrius, Vilnius, 2016. Prieiga per internetą:
[36]. Valintėlienė Rolanda; Varvuolienė Rasa; Kranauskas Almantas. Lietuvos gyventojų fizinis aktyvumas, vertinant GPAQ metodu. Visuomenės sveikata, 2012/4(59). Prieiga per internetą:
<http://www.hi.lt/uploads/pdf/visuomenes%20sveikata/2012.4(59)/VS%202012_4(59)_Valinteliene.pdf>.
[37]. Walrave Michael, Ponnet Koen; Vanderhoven Ellen; Haers Jacques, Segaert Barbara. Youth 2.0: social media and adolescence: connecting, sharing and empowering. Springer International Publishing, 2016.
[38]. Kardaras Nicholas. Generation Z: Online and at Risk? Scientific American, September 1, 2016. Prieiga per internetą:
< https://www.scientificamerican.com/article/generation-z-online-and-at-risk/>.
[39]. Health for the world’s adolescents: a second chance in the second decade, World Health Organization, 2014. Prieiga per internetą:
<http://www.who.int/maternal_child_adolescent/topics/adolescence/second-decade/en/>.
[40].Jacka N. Felice; Kremer J. Peter; Berk Michael; de Silva-Sanigorski M. Andrea, Moodie Marjorie; Leslie R. Eva; Pasco A. Julie; Swinburn A. Boyd. A Prospective Study of Diet Quality and Mental Health in Adolescents. Plos One 6(9): e24805. Prieiga per internetą:
<https://doi.org/10.1371/journal.pone.0024805>
[41]. Ward M. Elizabeth. Boost Your Brain, Sharpen Your Memory By Eating Smart, Keeping Healthy. Environmental Nutrition, Aug. 2004, Vol.27 Issue 8. Prieiga per duomenų bazę.
[42]. Mikolajczyk T. Rafael; Ansari El Walid; Maxwell E. Annette. Food consumption frequency and perceived stress and depressive symptoms among students in three European countries. Nutrition Journal 20098:31. Prieiga per duomenų bazę.
[43]. Laukaitienė Jolanta; Mocevičienė Reda, Zaborskis Apolinaras. Savo kūno vertinimo reikšmė paauglių pasitenkinimui gyvenimu ir jų mitybos įpročiams: šešių šalių duomenys. Visuomenės sveikata, 2014/1(64). Prieiga per internetą:
[44]. Didrikaitė, Eglė. Vidurinių mokyklų moksleivių psichosocialinių rizikos veiksnių, neracionalios mitybos ir sveikatos nusiskundimų sąsajų tyrimas, 2013. Prieiga per internetą:
< https://publications.lsmuni.lt/object/elaba:2202155/>.
[45]. Zaborskis Apolinaras; Lagunaitė; Busha Ryan; Lubienė Jolita. Trend in eating habits among Lithuanian schoolaged children in context of social inequality:three cross-sectional surveys 2002, 2006 and 2010. BMC Public Health 2012, 12:52. Prieiga per internetą:
< https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/22260778>.
[46]. Liuima, Vincentas; Valintėlienė, Rolanda; Jociūtė Aldona. Mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos tyrimas. 2016 m. rodiklių suvestinė-ataskaita. Higienos institutas, Visuomenės sveikatos technologijų centras, tyrimų skyrius, Vilnius, 2016. Prieiga per internetą:
[47]. Smetanina, Natalija; Albavičiūtė Edita; Babinska Veslava; Karinauskienė Lina; Albertsson-Wikland Kerstin; Petrauskienė Aušra; Verkauskienė Rasa. Prevalence of overweight/obesity in relation to dietary habits and lifestyle among 7-17 years old children and adolescents in Lithuania. BMC Public Health (2015) 15:1001. Prieiga per internetą:
<https://bmcpublichealth.biomedcentral.com/articles/10.1186/s12889-015-2340-y>.
[48]. Liuima, Vincentas; Valintėlienė, Rolanda; Jociūtė Aldona. Mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos tyrimas. 2016 m. rodiklių suvestinė-ataskaita. Higienos institutas, Visuomenės sveikatos technologijų centras, tyrimų skyrius, Vilnius, 2016. Prieiga per internetą:
[49] Bendroji Vilniaus miesto savivaldybės mokinių sveikatos būklės 2015 metų analizė. Vilniaus visuomenės sveikatos biuras. Prieiga per internetą:
<http://www.vvsb.lt/wp-content/uploads/2016/06/VM-bendroji-sveikatos-bukles-analize-2015.pdf>.
[50]. Kauno miesto bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių profilaktinių sveikatos patikrinimų duomenų analizė 2014/2015 m. Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Visuomenės sveikatos stebėsenos skyrius. Prieiga per internetą:
[51]. Growing up unequal: gender and socioeconomic differences in young people’s health and well-being. Health Behavior in School-aged Children (HBSC) study: International report from the 2013/2014 survey. Health Policy for Children and Adolescents, No. 7.World Health Organization Regional Office for Europe, 80-81 psl. Prieiga per internetą:
[52]. Raškevičienė Rasa; Eičinaitė-Lingienė Raimonda; Rožėnaitė Greta, Sakalauskas Leonidas. 14-17 metų moksleivių požiūris į savo sveikatą ir sveiką gyvenseną bei sveikatinimo programų poreikis. Visuomenės sveikata, 2016/3(74), 40-41 psl. Prieiga per internetą:
[53]. Liuima, Vincentas; Valintėlienė, Rolanda; Jociūtė Aldona. Mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos tyrimas. 2016 m. rodiklių suvestinė-ataskaita. Higienos institutas, Visuomenės sveikatos technologijų centras, tyrimų skyrius, Vilnius, 2016. Prieiga per internetą:
[54]. Radzevičienė Liuda, Vaitkevičius Vladas Jūra; Mockevičienė Daiva; Aleknavičiūtė-Ablonskė Vaida; Dobrovolskytė ilona, Miliūnienė Lina; Navickienė Vilma; Savenkovienė Agnė. Paauglių fizinis aktyvumas ir sveikata: mokslo studija. Kaunas, Vitae Litera, 2016.
[55]. Raškevičienė Rasa; Eičinaitė-Lingienė Raimonda; Rožėnaitė Greta, Sakalauskas Leonidas. 14-17 metų moksleivių požiūris į savo sveikatą ir sveiką gyvenseną bei sveikatinimo programų poreikis. Visuomenės sveikata, 2016/3(74), 34 psl. Prieiga per internetą:
[56]. Ten pat, 35 psl.
[57]. Ten pat, 39 psl.
[58]. Bendroji Vilniaus miesto savivaldybės mokinių sveikatos būklės 2015 metų analizė. Vilniaus visuomenės sveikatos biuras. Prieiga per internetą:
<http://www.vvsb.lt/wp-content/uploads/2016/06/VM-bendroji-sveikatos-bukles-analize-2015.pdf>.
[59]. Radzevičienė Liuda, Vaitkevičius Vladas Jūra; Mockevičienė Daiva; Aleknavičiūtė-Ablonskė Vaida; Dobrovolskytė ilona, Miliūnienė Lina; Navickienė Vilma; Savenkovienė Agnė. Paauglių fizinis aktyvumas ir sveikata: mokslo studija. Kaunas, Vitae Litera, 2016, 159 psl.
[60]. Vaičiūnas Tomas; Zaborskis Apolinaras. Aktualiausios mokyklų bendruomenių problemos mokinių rizikingos elgsenos kontekste – mokyklų vadovų požiūriu. Visuomenės sveikata, 2016/2(73). Prieiga per internetą:
[61]. Growing up unequal: gender and socioeconomic differences in young people’s health and well-being. Health Behavior in School-aged Children (HBSC) study: International report from the 2013/2014 survey. Health Policy for Children and Adolescents, No. 7.World Health Organization Regional Office for Europe, 149 psl. Prieiga per internetą:
[62]. Ten pat, 151 psl.
[63]. Liuima, Vincentas; Valintėlienė, Rolanda; Jociūtė Aldona. Mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos tyrimas. 2016 m. rodiklių suvestinė-ataskaita. Higienos institutas, Visuomenės sveikatos technologijų centras, tyrimų skyrius, Vilnius, 2016. Prieiga per internetą:
[64]. Zaborskis Apolinaras. Rūkymo, alkoholinių gėrimų ir narkotikų vartojimas tarp Lietuvos paauglių 1994-2010 metais. Prieiga per internetą:
<http://old.ntakd.lt/files/leidiniai/tyrimas/2012_ruk_alk.pdf>.
[65]. ESPAD report 2015. Results from the European School Survey Project on Alcohol and other Drugs.European Monitoring Centre for Drugs and Drug Addiction, 36 psl. Prieiga per internetą:
<http://www.espad.org/sites/espad.org/files/ESPAD_report_2015.pdf>.
[66]. Ten pat, 33 psl.
[67]. Ten pat, 76 psl.
[68]. WHO global report on trends in prevalence of tobacco smoking 2015. Prieiga per internetą:
<http://apps.who.int/iris/bitstream/10665/156262/1/9789241564922_eng.pdf>.
[69]. Jamison Bradley; Mulla S. Adamson; Siziva Seter; Graham Sara; Rudatsikira Emmanuel. Cigarette smoking among school-going adolescents in Lithuania: Results from the 2005 Global Youth Tobacco Survey. BMC Research Notes 2010, 3:130, 3 psl. Prieiga per duomenų bazę.
[70]. Attitudes of Europeans towards tobacco and electronic cigarettes. Special Eurobarometer 429, 62 psl. Prieiga per internetą:
<http://ec.europa.eu/commfrontoffice/publicopinion/archives/ebs/ebs_429_en.pdf>.
[71]. ESPAD report 2015. Results from the European School Survey Project on Alcohol and other Drugs.European Monitoring Centre for Drugs and Drug Addiction, 85 psl. Prieiga per internetą:
<http://www.espad.org/sites/espad.org/files/ESPAD_report_2015.pdf>.
[72]. Ten pat, 38 psl.
[73]. Ten pat, 36 psl.
[74]. Growing up unequal: gender and socioeconomic differences in young people’s health and well-being. Health Behavior in School-aged Children (HBSC) study: International report from the 2013/2014 survey. Health Policy for Children and Adolescents, No. 7.World Health Organization Regional Office for Europe, 160-161 psl. Prieiga per internetą:
[75]. Liuima, Vincentas; Valintėlienė, Rolanda; Jociūtė Aldona. Mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos tyrimas. 2016 m. rodiklių suvestinė-ataskaita. Higienos institutas, Visuomenės sveikatos technologijų centras, tyrimų skyrius, Vilnius, 2016. Prieiga per internetą:
[76]. Zaborskis Apolinaras. Rūkymo, alkoholinių gėrimų ir narkotikų vartojimas tarp Lietuvos paauglių 1994-2010 metais. Prieiga per internetą:
<http://old.ntakd.lt/files/leidiniai/tyrimas/2012_ruk_alk.pdf>.
[77]. Growing up unequal: gender and socioeconomic differences in young people’s health and well-being. Health Behavior in School-aged Children (HBSC) study: International report from the 2013/2014 survey. Health Policy for Children and Adolescents, No. 7.World Health Organization Regional Office for Europe, 160-161 psl. Prieiga per internetą:
[78]. Ten pat, 162 psl.
[79]. Ten pat, 163 psl.
[80]. Social determinants of health and well-being among young people. Health Behavior in School-aged Children (HBSC) study: International report from the 2009/2010 survey. Health Policy for Children and Adolescents, No. 6.World Health Organization Regional Office for Europe,156 psl. Prieiga per internetą:
[81]. Ten pat, 157 psl.
[82]. Zaborskis Apolinaras. Rūkymo, alkoholinių gėrimų ir narkotikų vartojimas tarp Lietuvos paauglių 1994-2010 metais. Prieiga per internetą:
<http://old.ntakd.lt/files/leidiniai/tyrimas/2012_ruk_alk.pdf>.
[83]. ESPAD report 2015. Results from the European School Survey Project on Alcohol and other Drugs.European Monitoring Centre for Drugs and Drug Addiction, 52 psl. Prieiga per internetą:
<http://www.espad.org/sites/espad.org/files/ESPAD_report_2015.pdf>.
[84]. Germanavičius, Arūnas; Žemaitienė, Nida; Kazlauskas, Evaldas; Pakalniškienė Vilmantė; Valantinas, Vytis; Andreikėnaitė Viktorija. Visuomenės psichikos sveikatos rizikos veiksnių studija ir prevencinių priemonių planavimo krypčių nustatymas, 2013, 8 psl. Prieiga per internetą:
<http://www.vpsc.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=241&Itemid=26&lang=lt>.
[85]. Zaborskis Apolinaras. Rūkymo, alkoholinių gėrimų ir narkotikų vartojimas tarp Lietuvos paauglių 1994-2010 metais. Prieiga per internetą:
<http://old.ntakd.lt/files/leidiniai/tyrimas/2012_ruk_alk.pdf>.
[86]. Garmienė, Asta; Žemaitienė Nida; Zaborskis Apolinaras. Family time, parental behaviour model and the initiation of smoking and alcohol use by ten-year-old children:an epidemiological study in Kaunas, Lithuania. BMC Public Health 2006, 6:287, 1psl. Prieiga per duomenų bazę.
[87]. Zaborskis Apolinaras, Dainora Širvytė. Familial determinants of current smoking among adolescents of Lithuania: a cross-sectional survey 2014. BMC Public Health (2015) 15:889, 11 psl. Prieiga per duomenų bazę.
[88]. Širvytė Dainora. Paauglių ir tėvų bendravimo šeimoje stiprinimas-pirmas žingsnis į sėkmingą paauglio rūkymo ir alkoholio vartojimo prevenciją:sisteminė straipsnių apžvalga. Visuomenės sveikata, 2015/ 4(71), 65 psl. Prieiga per internetą:
[89]. Garmienė, Asta; Žemaitienė Nida; Zaborskis Apolinaras. Family time, parental behaviour model and the initiation of smoking and alcohol use by ten-year-old children:an epidemiological study in Kaunas, Lithuania. BMC Public Health 2006, 6:287, 1psl. Prieiga per duomenų bazę.
[90]. Jamison Bradley; Mulla S. Adamson; Siziva Seter; Graham Sara; Rudatsikira Emmanuel. Cigarette smoking among school-going adolescents in Lithuania: Results from the 2005 Global Youth Tobacco Survey. BMC Research Notes 2010, 3:130, 2 psl. Prieiga per duomenų bazę.
[91]. Strukčinskienė Birutė; Raistenskis Juozas. Lietuvos pradinių klasių mokinių fizinio aktyvumo ypatumai. Visuomenės sveikata, 2012/ priedas Nr. 1. Prieiga per internetą:
http://www.hi.lt/uploads/pdf/visuomenes%20sveikata/2012.priedas1/VS_1priedas_2012_Strukcinskiene.pdf.
[92]. Jociūtė Aldona; Beržanskytė Aušra. 13-14 metų vaikų fizinio aktyvumo veiksniai šešiose Lietuvos savivaldybėse. Visuomenės sveikata, 2016/3(74). Prieiga per internetą:
[93]. Balčiūnienė Vaiva; Miežienė Brigita; Emeljanovas Arūnas; Bacevičienė Miglė. Lietuvos 5-12 klasių moksleivių mankštinimosi motyvaciją lemiantys veiksniai. Visuomenės sveikata, 2014/3(66). Prieiga per internetą:
[94]. Jociūtė Aldona; Beržanskytė Aušra. 13-14 metų vaikų fizinio aktyvumo veiksniai šešiose Lietuvos savivaldybėse. Visuomenės sveikata, 2016/3(74), 44 psl. Prieiga per internetą:
[95]. Žaltauskė Vilma; Petrauskienė Aušra. Lietuvos pirmų klasių mokinių fizinio aktyvumo pokyčiai penkerių metų laikotarpiu. Tarptautinio COSI tyrimo duomenys (2008, 2010 ir 2013 m.). Visuomenės sveikata, 2016/1(72),69 psl. Prieiga per internetą:
[96]. Zaborskis, Apolinaras; Raskilas, Arvydas. Lietuvos mokinių fizinio aktyvumo pokyčiai 1994-2010 metais. Visuomenės sveikata, 2011/3(54). Prieiga per internetą:
<http://www.hi.lt/uploads/pdf/visuomenes%20sveikata/2011.3(54)/VS_2011_3(54)_Zaborskis.pdf>.
[97]. Balčiūnienė Vaiva; Miežienė Brigita; Emeljanovas Arūnas; Bacevičienė Miglė. Lietuvos 5-12 klasių moksleivių mankštinimosi motyvaciją lemiantys veiksniai. Visuomenės sveikata, 2014/3(66). Prieiga per internetą:
[98]. Valintėlienė Rolanda; Varvuolienė Rasa; Kranauskas Almantas. Lietuvos gyventojų fizinis aktyvumas, vertinant GPAQ metodu. Visuomenės sveikata, 2012/4(59), 67psl. Prieiga per internetą:
<http://www.hi.lt/uploads/pdf/visuomenes%20sveikata/2012.4(59)/VS%202012_4(59)_Valinteliene.pdf>.
[99]. Balčiūnienė Vaiva; Miežienė Brigita; Emeljanovas Arūnas; Bacevičienė Miglė. Lietuvos 5-12 klasių moksleivių mankštinimosi motyvaciją lemiantys veiksniai. Visuomenės sveikata, 2014/3(66),94psl. Prieiga per internetą:
[100]. Ten pat, 92 psl.
[101]. LSU mokslininkai perspėja: Lietuvos moksleivių fizinis pajėgumas grėsmingai mažėja. Prieiga per internetą:
< http://www.lsu.lt/mokslas/naujienos/lsu-mokslininkai-perspeja-lietuvos-moksleiviu-fizinis-pajegumas-gresmingai-mazeja>.
[102]. Adaškevičienė Eugenija. Mergaičių fizinio aktyvumo ugdymas paauglystėje. Visuomenės sveikata, 2016/ priedas Nr. 2. Prieiga per internetą:
[103]. Jociūtė Aldona; Beržanskytė Aušra. 13-14 metų vaikų fizinio aktyvumo veiksniai šešiose Lietuvos savivaldybėse. Visuomenės sveikata, 2016/3(74). Prieiga per internetą:
[104]. Žaltauskė Vilma; Petrauskienė Aušra. Lietuvos pirmų klasių mokinių fizinio aktyvumo pokyčiai penkerių metų laikotarpiu. Tarptautinio COSI tyrimo duomenys (2008, 2010 ir 2013 m.). Visuomenės sveikata, 2016/1(72). Prieiga per internetą:
[105]. Adaškevičienė Eugenija. Mergaičių fizinio aktyvumo ugdymas paauglystėje. Visuomenės sveikata, 2016/ priedas Nr. 2,34 psl. Prieiga per internetą:
[106]. Jociūtė Aldona; Beržanskytė Aušra. 13-14 metų vaikų fizinio aktyvumo veiksniai šešiose Lietuvos savivaldybėse. Visuomenės sveikata, 2016/3(74), 44 psl. Prieiga per internetą:
[107]. Balčiūnienė Vaiva; Miežienė Brigita; Emeljanovas Arūnas; Bacevičienė Miglė. Lietuvos 5-12 klasių moksleivių mankštinimosi motyvaciją lemiantys veiksniai. Visuomenės sveikata, 2014/3(66),90psl. Prieiga per internetą:
[108]. Social determinants of health and well-being among young people. Health Behavior in School-aged Children (HBSC) study: International report from the 2009/2010 survey. Health Policy for Children and Adolescents, No. 6.World Health Organization Regional Office for Europe, 130-131psl. Prieiga per internetą:
[109]. Growing up unequal: gender and socioeconomic differences in young people’s health and well-being. Health Behavior in School-aged Children (HBSC) study: International report from the 2013/2014 survey. Health Policy for Children and Adolescents, No. 7.World Health Organization Regional Office for Europe,137 psl. Prieiga per internetą:
[110]. Social determinants of health and well-being among young people. Health Behavior in School-aged Children (HBSC) study: International report from the 2009/2010 survey. Health Policy for Children and Adolescents, No. 6.World Health Organization Regional Office for Europe, 135psl. Prieiga per internetą:
[111]. Growing up unequal: gender and socioeconomic differences in young people’s health and well-being. Health Behavior in School-aged Children (HBSC) study: International report from the 2013/2014 survey. Health Policy for Children and Adolescents, No. 7.World Health Organization Regional Office for Europe,140-141 psl. Prieiga per internetą:
[112]. Zaborskis, Apolinaras; Raskilas, Arvydas. Lietuvos mokinių fizinio aktyvumo pokyčiai 1994-2010 metais. Visuomenės sveikata, 2011/3(54),78 psl. Prieiga per internetą:
<http://www.hi.lt/uploads/pdf/visuomenes%20sveikata/2011.3(54)/VS_2011_3(54)_Zaborskis.pdf>.
[113]. Smetanina Natalija; Albavičiūtė Edita; Babinska Veslava; Karinauskienė Lina; Albertsson-Wikland Kerstin; Petrauskienė Aušra; Verkauskienė Rasa. Prevalence of overweight/obesity in relation to dietary habits and lifestyle among 7-17 years old children and adolescents in Lithuania. BMC Public Health, (2015) 15:1001, 4 psl. Prieiga per duomenų bazę.
[114]. Radzevičienė Liuda, Vaitkevičius Vladas Jūra; Mockevičienė Daiva; Aleknavičiūtė-Ablonskė Vaida; Dobrovolskytė Ilona, Miliūnienė Lina; Navickienė Vilma; Savenkovienė Agnė. Paauglių fizinis aktyvumas ir sveikata: mokslo studija. Kaunas, Vitae Litera, 2016, 180 psl.
[115]. Jociūtė Aldona; Beržanskytė Aušra. 13-14 metų vaikų fizinio aktyvumo veiksniai šešiose Lietuvos savivaldybėse. Visuomenės sveikata, 2016/3(74), 44 psl. Prieiga per internetą:
[116]. Valintėlienė Rolanda; Varvuolienė Rasa; Kranauskas Almantas. Lietuvos gyventojų fizinis aktyvumas, vertinant GPAQ metodu. Visuomenės sveikata, 2012/4(59), 67psl. Prieiga per internetą:
<http://www.hi.lt/uploads/pdf/visuomenes%20sveikata/2012.4(59)/VS%202012_4(59)_Valinteliene.pdf>.
[117]. Balčiūnienė Vaiva; Miežienė Brigita; Emeljanovas Arūnas; Bacevičienė Miglė. Lietuvos 5-12 klasių moksleivių mankštinimosi motyvaciją lemiantys veiksniai. Visuomenės sveikata, 2014/3(66),94psl. Prieiga per internetą:
[118]. Petrauskienė Aušra; Žaltauskė Vilma; Albavičiūtė Edita. Family soioeconomic status and nutrition habits of 7-8 year old children:cross-sectional Lithuanian COSI study. Italian Journal of Pediatrics, (2015) 41:34, 5 psl. Prieiga per duomenų bazę.
[119]. Growing up unequal: gender and socioeconomic differences in young people’s health and well-being. Health Behavior in School-aged Children (HBSC) study: International report from the 2013/2014 survey. Health Policy for Children and Adolescents, No. 7.World Health Organization Regional Office for Europe,110-115 psl. Prieiga per internetą:
[120]. Ten pat, 122-123 psl.
[121]. Raškevičienė Rasa; Eičinaitė-Lingienė Raimonda; Rožėnaitė Greta, Sakalauskas Leonidas. 14-17 metų moksleivių požiūris į savo sveikatą ir sveiką gyvenseną bei sveikatinimo programų poreikis. Visuomenės sveikata, 2016/3(74), 32 psl. Prieiga per internetą:
[122]. Barzda Albertas; Bartkevičiūtė Roma; Baltušytė Ignė, Stukas Rimantas; Bartkevičiūtė Sandra. Suaugusių ir pagyvenusių Lietuvos gyventojų faktinės mitybos ir mitybos įpročių tyrimas. Visuomenės sveikata, 2016/ 1(72). Prieiga per internetą:
[123]. Raškevičienė Rasa; Eičinaitė-Lingienė Raimonda; Rožėnaitė Greta, Sakalauskas Leonidas. 14-17 metų moksleivių požiūris į savo sveikatą ir sveiką gyvenseną bei sveikatinimo programų poreikis. Visuomenės sveikata, 2016/3(74), 41 psl. Prieiga per internetą:
[124]. Liuima, Vincentas; Valintėlienė, Rolanda; Jociūtė Aldona. Mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos tyrimas. 2016 m. rodiklių suvestinė-ataskaita. Higienos institutas, Visuomenės sveikatos technologijų centras, tyrimų skyrius, Vilnius, 2016. Prieiga per internetą:
[125]. Growing up unequal: gender and socioeconomic differences in young people’s health and well-being. Health Behavior in School-aged Children (HBSC) study: International report from the 2013/2014 survey. Health Policy for Children and Adolescents, No. 7.World Health Organization Regional Office for Europe,114-115 psl. Prieiga per internetą:
[126]. Zaborskis Apolinaras; Lagunaitė; Busha Ryan; Lubienė Jolita. Trend in eating habits among Lithuanian schoolaged children in context of social inequality:three cross-sectional surveys 2002, 2006 and 2010. BMC Public Health 2012, 12:52, 9 psl. Prieiga per internetą:
< https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/22260778>.
[127]. Growing up unequal: gender and socioeconomic differences in young people’s health and well-being. Health Behavior in School-aged Children (HBSC) study: International report from the 2013/2014 survey. Health Policy for Children and Adolescents, No. 7.World Health Organization Regional Office for Europe,118-119 psl. Prieiga per internetą:
[128]. Raškevičienė Rasa; Eičinaitė-Lingienė Raimonda; Rožėnaitė Greta, Sakalauskas Leonidas. 14-17 metų moksleivių požiūris į savo sveikatą ir sveiką gyvenseną bei sveikatinimo programų poreikis. Visuomenės sveikata, 2016/3(74), 39 psl. Prieiga per internetą:
[129]. Zaborskis Apolinaras; Lagunaitė; Busha Ryan; Lubienė Jolita. Trend in eating habits among Lithuanian schoolaged children in context of social inequality:three cross-sectional surveys 2002, 2006 and 2010. BMC Public Health 2012, 12:52. Prieiga per internetą:
< https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/22260778>.
[130]. Jakimavičienė Eglė Marija; Tutkuvienė Janina. Trends in Body Mass Index, Prevalence of Overweight and Obesity in Preschool Lithuanian Children, 1986-2006. Coll Antropol. 31 (2007) 1: 79-88. Prieiga per duomenų bazę.
[131]. Suchomlinov Andrej; Tutkuvienė Janina. Growth tendencies of the “generation of independence”: the relation between socioeconomic factors and growth indices. Acta Medica Lituanica.2013. Vol.20.No.1.P.19-26. Prieiga per duomenų bazę.
[132]. Smetanina, Natalija; Albavičiūtė Edita; Babinska Veslava; Karinauskienė Lina; Albertsson-Wikland Kerstin; Petrauskienė Aušra; Verkauskienė Rasa. Prevalence of overweight/obesity in relation to dietary habits and lifestyle among 7-17 years old children and adolescents in Lithuania. BMC Public Health (2015) 15:1001. Prieiga per internetą:
<https://bmcpublichealth.biomedcentral.com/articles/10.1186/s12889-015-2340-y>.
[133]. Growing up unequal: gender and socioeconomic differences in young people’s health and well-being. Health Behavior in School-aged Children (HBSC) study: International report from the 2013/2014 survey. Health Policy for Children and Adolescents, No. 7.World Health Organization Regional Office for Europe,94-95 psl. Prieiga per internetą:
[134]. Smetanina, Natalija; Albavičiūtė Edita; Babinska Veslava; Karinauskienė Lina; Albertsson-Wikland Kerstin; Petrauskienė Aušra; Verkauskienė Rasa. Prevalence of overweight/obesity in relation to dietary habits and lifestyle among 7-17 years old children and adolescents in Lithuania. BMC Public Health (2015) 15:1001, 1 psl. Prieiga per internetą:
<https://bmcpublichealth.biomedcentral.com/articles/10.1186/s12889-015-2340-y>.
[135]. Ten pat, 5-6 psl.
[136]. Zaborskis Apolinaras; Lagunaitė; Busha Ryan; Lubienė Jolita. Trend in eating habits among Lithuanian schoolaged children in context of social inequality:three cross-sectional surveys 2002, 2006 and 2010. BMC Public Health 2012, 12:52, 9-10 psl. Prieiga per internetą:
< https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/22260778>.
[137]. Petrauskienė Aušra; Žaltauskė Vilma; Albavičiūtė Edita. Family soioeconomic status and nutrition habits of 7-8 year old children:cross-sectional Lithuanian COSI study. Italian Journal of Pediatrics, (2015) 41:34, 5 psl. Prieiga per duomenų bazę.
[138]. Laukaitienė Jolanta; Mocevičienė Reda, Zaborskis Apolinaras. Savo kūno vertinimo reikšmė paauglių pasitenkinimui gyvenimu ir jų mitybos įpročiams: šešių šalių duomenys. Visuomenės sveikata, 2014/1(64),104-105psl. Prieiga per internetą:
[139]. Ten pat, 103 psl.
[140]. Barzda Albertas; Bartkevičiūtė Roma; Baltušytė Ignė, Stukas Rimantas; Bartkevičiūtė Sandra. Suaugusių ir pagyvenusių Lietuvos gyventojų faktinės mitybos ir mitybos įpročių tyrimas. Visuomenės sveikata, 2016/ 1(72), 86psl. Prieiga per internetą:
[141].Ten pat, 85 psl.
[142]. Lietuvos sveikatos 2014-2025 metų programa, 75.8. Prieiga per internetą:
<https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/85dc93d000df11e4bfca9cc6968de163>
[143]. Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa, 2016, 40. Prieiga per internetą:
<https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/3ed26560babd11e6a3e9de0fc8d85cd8
[144]. Lietuvos sveikatos 2014-2025 metų programa, 87.4. Prieiga per internetą:
<https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/85dc93d000df11e4bfca9cc6968de163>
[145]. 2014-2020 metų nacionalinė pažangos programa, 1.5.1.3. Prieiga per internetą:
https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.439028
[146]. Raškevičienė Rasa; Eičinaitė-Lingienė Raimonda; Rožėnaitė Greta, Sakalauskas Leonidas. 14-17 metų moksleivių požiūris į savo sveikatą ir sveiką gyvenseną bei sveikatinimo programų poreikis. Visuomenės sveikata, 2016/3(74), 40 psl. Prieiga per internetą:
[147]. Ten pat, 41 psl.
[148]. Gudžinskienė Vida; Česnavičienė Jūratė. Mokytojų požiūris į integruotą sveikatos ugdymą ir vaidmuo jį įgyvendinant. Acta Paedagogica Vilnensia 2015 34, 76 psl. Prieiga per internetą:
http://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/8344/7999
[149]. Ten pat, 75 psl.
[150]. Vaičiūnas Tomas; Zaborskis Apolinaras. Aktualiausios mokyklų bendruomenių problemos mokinių rizikingos elgsenos kontekste – mokyklų vadovų požiūriu. Visuomenės sveikata, 2016/2(73), 63 psl. Prieiga per internetą:
[151]. Ten pat, 67 psl.
[152]. Aguonytė Vaida; Beržanskytė Aušra. Veiksniai, turintys įtakos vaikų fiziniam aktyvumui. Visuomenės sveikata, 2015/2(69). Prieiga per internetą:
[153]. Smetanina, Natalija; Albavičiūtė Edita; Babinska Veslava; Karinauskienė Lina; Albertsson-Wikland Kerstin; Petrauskienė Aušra; Verkauskienė Rasa. Prevalence of overweight/obesity in relation to dietary habits and lifestyle among 7-17 years old children and adolescents in Lithuania. BMC Public Health (2015) 15:1001. Prieiga per internetą:
<https://bmcpublichealth.biomedcentral.com/articles/10.1186/s12889-015-2340-y>.
[154]. Sveikatos ugdymo bendroji programa, 2012. Prieiga per internetą:
http://www.smm.lt/uploads/documents/vidurinis_ugdymas/SVEIKATOS%20UGDYMO%20BENDROJI%20PROGRAMA.pdf
