VADOVAS

KUNG FU IR RYTŲ SVEIKATINGUMO PRAKTIKŲ (KINŲ DAOSŲ, INDŲ JOGA, CIGUN, TAI ČI) MOKYTOJAS VYTAUTAS KARKLELIS

Aš nuo pat vaikystės mačiau smurto, jėgos panaudojimą vienas priešais kitą tarp vyresnių žmonių, mačiau, kaip didesni skriaudžia mažesnius, mačiau neteisybę, tačiau buvau silpnas ir norėjau būti stiprus, tikėjau, kad ta jėga kažkur manyje yra. Matyt todėl dar paauglystėje susidomėjau Rytų filosofija, nors tuo metu buvo labai sudėtinga domėtis kuo nors rytietišku.

Sovietų Sąjungoje pirmoji tokia informacija, kurią buvo galima viešai išgirsti buvo apie Karatė. Tačiau dvasinė pusė ar kokie nors ritualai su tuo nebuvo siejami, į Sovietų Sąjungą kaip ir į Europą atėjo supratimas apie tai kaip apie mechaninį-fizinį reiškinį, nes, kad tai būtų dvasiška, tam, žinoma, reikėjo Mokytojų. Visgi palaipsniui buvo uždrausta ir Karatė, sovietinei valdžiai argumentuojant, kad „ir taip užtenka chuliganų, smurto“.

Vėliau prasidėjo filmai, kuriuose buvo rodomi Rytų kovos menai. Aišku, jų per televiziją nerodė, reikėjo pasistengti gauti vaizdo įrašų kasečių ir dar, be to, turėti grotuvą, kuris tuo metu buvo deficitas. Pamenu, taip norėjau jį įsigyti, kad po darbo papildomai kurį laiką dirbau taksi vairuotoju, nes anuomet iš to buvo galima nemažai uždirbti.

Nusipirkau video grotuvą ir tada prasidėjo – Bruce Lee filmai. Aš tarsi įsikūnijau – stebėjau veido išraišką, kūno kalbą smūgių metu, gilinausi, iš kur pas jį ateina jėga, staigus energijos blyksnis. Prasidėjo ieškojimas, gilinimasis – sėdėdavau naktimis iki antros – trečios valandos, kartais visą naktį prasėdėdavau. Žiūrėdavau daugybę kartų tuos pačius filmus, analizavau ezoterinę literatūrą.

Mačiau, kad jėga susijusi su energetika, dvasine puse. Norėjau sužinoti, iš kur paimti, kaip atskleisti giluminę vidinę energiją. Suprasti energijos neįmanoma, bet galima ją pajausti, jausti, kada ji yra, kada nėra. Čia kaip ir meilė – ją jauti, bet papasakoti apie ją sudėtinga.

Analizavau ir praktikavau ne tik Jeet kune do, kurią iš daugybės Rytų kovos menų stilių sukūrė Kung fu meistras ir mokytojas Bruce Lee, bet ir daosų jogų, indų jogų metodus, ypač kinų vidinės energijos didinimo sistemą Cigun. Pavyzdžiui, užsiimdamas Cigun galėjau laikydamasis už „švediškos“ sienelės rankomis iškelti devyniasdešimčia laipsnių kampu koją ore ir išlaikyti ant jos atsistojusį žmogų.

Energijos Či valdymas ir nukreipimas į koją, didinant energijos koncentraciją, priklausomai nuo žmogaus svorio, kuris laikomas ant kojos. Tam raumenų jegos panaudojama tik nedidelė dalis.

Energijos Či valdymas ir nukreipimas į koją, didinant energijos koncentraciją, priklausomai nuo žmogaus svorio, kuris laikomas ant kojos. Tam raumenų jegos panaudojama tik nedidelė dali

Besigilindamas į šias temas ir pats save tobulindamas daugiau nei dešimt metų dirbau policijoje. Pradėjau vaikų kolonijoje, vėliau baigiau specialią karininkų mokyklą, dirbau inspektoriumi, sporto instruktoriumi specialiuose policijos padaliniuose „Skydas“, „Vytis“ – mano patikrą turėjo praeiti stojantys į policiją ir karininkai. Vidaus reikalų ministro įsakymu turėjau kas pusmetį parengti fiziškai, išmokyti savigynos pareigūnus, kurie saugos užsienio ambasadas. Kaip man sekėsi juos parengti, po to vertindavo aukšti Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai. Išėjęs į policijos rezervą, dirbau banke apsaugos inspektoriumi ir savigynos instruktoriumi.

Jau tada dar stipriau pastebėjau, kad gerai psichologiškai perprantu žmones, matau jų nesėkmių priežastis. Pavyzdžiui, kolonijoje sugebėdavau sudaryti grupę iš dirbti atsisakančių kalinių ir su jais taip sutarti, kad jau per mėnesį jų cehas taptų našiausiu arba dirbdamas inspektoriumi sutaikydavau ant skyrybų slenksčio buvusias poras – būdavo, kad norėdami atsidėkoti jie manęs su konjaku ir tortu po to ieškodavo.

Supratau, kad žmogus labai daug apie save nežino, o gal ir nežinos. Aš daugiausiai gilinausi į save, nes kiekviename žmoguje viskas jau atsakyta, tačiau tam turi įgauti vidinį tyrumą. Čia kaip ir motinai – visa, ką jai reikia žinoti apie vaiką, jai jau įgimta, o ji dar ieško kažkokios informacijos knygose.

Pirmiausiai aš išmokau atsisakyti draugų, kurie meluoja. Supratau, kaip vyksta melas, kodėl žmogus meluoja, kodėl skiriasi, kas juos žaloja. Anksčiau galvojau, kad jeigu darai gerai, tai ir visas pasaulis tave priims kaip gerą, bet tada pamatai, kad ne visiems tai patinka, kai darai gerai, pamatai, kad kažkas nešvaraus vyksta. Ieškojau atsakymų žmonių veiduose, veiksmuose. Supratau, kad daug žmonių yra savo pačių minčių aklavietėje, nes tos mintys neteisingos, nešvarios, nes savęs žmogus neugdė dvasisiškai, o tik materealiai, jo neugdė tėvai.

Daug naktimis mąstydavau, analizavau ezoterines, psichologines knygas, tokias kaip kinų meistro daosų jogo Mantek Čia, taip pat religinę, dvasinę literatūrą, praktinius veikalus, kuriuose perteikiamos ne per vieną tūkstantmetį kauptos ir patikrintos žinios, iš tokių sistemų kaip daosų jogų, indų jogų, kinų Cigun energetinė sistema. Turėjau visa aprėpti ir suformuoti iš to požiūrį į žmogų, suprasti, kaip tai veikia jį iš vidaus.

Esu sukūręs kinų tradicinio kostiumo, kuris naudojamas Kung fu, Ušu, Tai Či užsiėmimuose, dizainą. Dizainas buvo užpatentuotas Valstybiniame patentų biure. Tokie kostiumai būna paprastesni ar puošnesni, priklausomai nuo ritualų, ceremonijų ar vilkinčio žmogaus. Ateityje planuoju sukurti ir kinų moteriško kostiumo dizainą.

 

2005 m. Vilniaus savivaldybės viešoji įstaiga „Sveikas miestas“ organizavo Tai Či mokymus. Per kinų ambasadą buvo skirti du specialistai – moteris ir Kinijos Liaudies Respublikos Ušu federacijos prezidentas.

Dalyvavau seminaruose – praktiniuose užsiėmimuose, kuriuos baigę gavome sertifikatus. Kiekvienas instruktorius baigęs mokymus už minimalų užmokestį pusę metų turėjo skleisti sveikatingumo mokymus – Tai Či praktiką žmonėms Vilniuje ir nemokamai juos treniruoti.

Apie tai informacija buvo skelbiama žiniasklaidoje – kur ir kada vyksta užsiėmimai ir kas juos veda. 

Dariau specialius kvėpavimo pratimus. Per lėtą kvėpavimą atsiranda tai, ką aš vadinu „antras televizorius“ – tai tarsi didelė plokštuma su informacija. Tą informacijos srautą išmokau valdyti, kai reikia sustabdyti, pasižiūrėti.

Per kvėpavimą taip pat galima išvengti daug ligų – tai tarsi pagrindinis gyvenimo eliksyras, kurį reikia naudoti kaip svarbų maistą, nes deguonį kaip maistą naudojant lėtai, jis gerai įsisavinamas. Kaip ir vaikas atėjęs iš motinos įsčių į pasasulį, kad gyventų jis pirmą kartą turi įkvėpti oro.

Svarbiausia – bemąstydamas ieškojau, kaip išmesti iš savęs, kas man trukdo, kas nereikalinga, kokius būdus tam panaudoti. Tai, ką turi blogo, turi išimti ir pakeisti geru, bet, kad suprastum tai, turi būti geras – naudoti sąžiningumo, nuoširdumo taisykles – jas perimti iš Dievo žmonėms perduotų nuostatų.

Dirbdamas su savimi, įgijau gebėjimą susilieti su žmogumi ir suprasti jį dar giliau nei jis pats save supranta, tam, kad galėčiau ištraukti jo problemų šaknį. Domėjausi tokiomis praktikomis kaip telepatija, aiškiaregystė, hipnozė, magnetizmas. Atsiskleidė ir gebėjimas nuimti skausmus žmonėms rankomis, pavyzdžiui mokiniui per užsiėmimą atsiradusios mėlynės kitą dieną jau nebebūdavo. Energetinis gydymas, kai blokuoji ir išvedi iš kūno žmogaus negatyvią energiją ir atiduodi savo švarią žaliąją širdies energiją.

Bioenergetiko, fiziko Jevgenijaus Nikitino išleista knygutė. Su juo susipažinome prieš maždaug dvidešimt metų ekstrasenų konferencijoje Sporto rūmuose Vilniuje. Šioje konferencijoje žmonės galėjo išsiburti, sužinoti, kokių turi ekstrasensorinių savybių, atskleisti dvasinius dalykus ir pan. Ten lankiausi kartu su savo mokiniu, kurį tuo metu mokiau privačiai.

Apėjau visus renginio dalyvius ir rimtą įspūdį man sudarė bioenergetikas J. Nikitinas – maždaug šešiasdešimties metų vyras, su ūsais ir barzda, rusakalbis. Prie jo stalo laukė nemaža eilė žmonių.

Naudodamas virgules jis pagal tam tikrą testą įvertindavo, kokias energetines savybes žmogus turi, koks jo dvasinis lygis, kokios būtybės yra prisisiurbusios prie jo astralinio kūno ir mažina energiją.

Mano mokinys panoro būti taip pat įvertintas šio bioenergetiko. Tai ką J. Nikitinas jam tada pasakė, tik patvirtino tai, ką aš jau anksčiau buvau savo mokiniui sakęs, kokią energetinę būseną jis įgijo belankydamas mano užsiėmimus, kaip jis pasikeitė.

Bioenergetikas J. Nikitinas norėdamas įvertinti žmogų turėdavo gauti dvasinį leidimą iš viršaus ir tai paprastai jam su kitais žmonėmis užtrukdavo iki minutės.

Mano mokiniui paprašius aš taip pat sutikau būti įvertintas tokiu būdu. Ilgai užtruko, kol J. Nikitinas gavo leidimą mane pasižiūrėti ir galiausiai jis pasakė, jog turiu daug apsaugos, taip pat, kad „mano širdis angelo“ ir jog norėtų pabendrauti „akis į akį“. Taip ir susipažinome.

Šioje konferencijoje dalyvavo ir J. Nikitino artimas draugas Viktoras Vostokovas – Baltasis Lama. Jį vaikystėje likusį be tėvų kalnuose rado Tibeto vienuoliai, rinkę vaistažoles. Vienuolyne jis glaudėsi dvidešimt metų – per tą laiką iš vienuolių jis gavo daug žinių – mokėsi gydymo. V. Vostokovas Rusijoje turi tradicinės liaudies medicinos profesoriaus vardą, Tarptautinės dvasinės akademijos „Tibeto liaudies medicina“ diplomą. 

 

Energiją turi kiekvienas, tačiau neįvaldžius savo psichikos, neįgavus dvasinės švaros, nesuprantant savo širdies, negali gydyti, o gali tik pakenkti. Vis dėlto esminis dalykas, kad negalima gydyti žmonių, kurie yra neharmoningi ir ligas pritraukę per savo ydas. Vadinasi yra prastas ryšys su Dievu, su širdimi, su meile. Harmoningi žmonės – jie neserga.

Supratau, kad, kol neišgydai žmogaus dvasios, negali jo ligų gydyti. Tu turi žmogų mokyti – duodi jam mąstymo ir fizinius pratimus, kad jis paieškotų savyje tų padarytų ydų, kurios jį stabdo ir yra gyvenimo nesėkmių priežastys. Pirmiausiai mokau pažiūrėti sau į vidų, aiškinu, kaip tai padaryti.

Mokau būti sau savikritišku, kad blogą informaciją būtų galima pakeisti gera. Žmogų nuo geros informacijos įsisavinimo dažnai stabdo jo egoizmas, jo aplinka, be to, žmogus neturėdamas sąžinės, nuoširdumo negali priimti informacijos taip, kad ji būtų veiksminga.

Nors ir atrodytų tą patį pratimą – kiekvienam žmogui duodu skirtingai. Kiek žmonių, tiek būdų tą pratimą perteikti. Skirtingi žmonės, priklausomai nuo savo charakterio, nuo intelekto, nuo gebėjimo analizuoti, skirtingai priima. Rimtą informaciją perteikiu kiekvienam suprantama kalba.

Per kvėpavimo pratimus žmogus nusiramina, save pristabdo, pamato tai, ko anksčiau dėl greičio nematė, parodau į ką jis turi atkreipti dėmesį. Iš kiekvieno kūno išraiškos suprantu, kokiame lygmenyje yra to žmogaus dvasia. Ne veltui yra sakoma, kad „stipriame kūne – stipri dvasia“. Per fizinius pratimus stiprinamas kūnas, keičiasi ir dvasinė būklė, bet po to reikalingi psichologiniai patarimai. Tarsi įgauni gerą automobilį, tačiau reikia nuorodų, kur važiuoti, kaip jį remontuoti, kad būtum ramus.

Kūne yra nemažai ligų, tačiau jos dėl imuninės sistemos, energetikos tarsi paslėptos, tačiau nusilpus, jos išryškėja. Organizme yra tarsi visa cheminių elementų Mendelejevo lentelė – ir naudingų dalykų ir nuodų, todėl reikia išlaikyti pusiausvyrą, tai padaryti padeda, jei išlaikai aiškią švarią dvasinę būklę.

Aš tarsi klausiu žmogaus, – „kaip tu nori atrodyti?“, – o tada duodu kostiumą. Jį apsirengus matyti visos kūno deformacijos, aiškinu, kur ir ką reikia keisti, kad gautum tokį kūną, kokio nori t. y. tokį gyvenimą, kokio nori. Audinys šio kostiumo – jausmai, kurie per užsiėmimus ugdomi, atskleidžiami ir žmogus pajunta palaimą.

Aš pats tų jausmų, kuriuos turiu nekeisčiau į milijonus. Didžiausia vertybė tai tikėjimas Dievu. Tikėdamas juo tu tarsi turi vienintelį stiprų draugą, kuris tave visuomet lydės. Jei tai suprasi, visa kita tampa lengva. Po to būdamas dvasingu turi ugdyti sąmoningumą, kad galėtum gyventi materealiame pasaulyje, kad jis tau nekenktų ir neužgožtų dvasinės – tikėjimo Dievu pusės. To pasiekti taip pat mokau per individualius pokalbius su mokiniais.