Lietuvoje trečią kartą viešėjo Tibeto dvasinis lyderis vienas žinomiausių pasaulyje moralinių autoritetų Jo Šventenybė Dalai Lama XIV-asis.

Altruizmą – norą padėti kitam – žmogui ar kitai gyvai būtybei, pavyzdžiui – gyvūnams, kartojamą tibetiečių maldose, Jo Šventenybė Dalai Lama XIV-asis vadina Tibeto kultūros stiprybe. Pasak Tibeto dvasinio lyderio, tai, ko moko budizmas, susiję būtent su tokio požiūrio ugdymu ir stiprinimu. Dalai Lamos knygoje “Kelias į nušvitimą” altruizmas, kitaip tariant – rūpestis kitais, aprašytas kaip galimybė nuraminti protą. “Taip žmogus gali prailginti savo gyvenimą, išlikti sveikas, turėti daugiau draugų, taip jam nereikės griebtis prievartos – būtent tuo ir yra gražus budizmas”, – moko aukščiausias Tibeto budistų vadovas. Meilė ir atjauta – daugelio jo kalbų pagrindas. Kalbų, kurias per kelis jo kelionių dešimtmečius yra girdėję daugybės pasaulio šalių gyventojai.

“Šiuolaikinėje visuomenėje žmonės tiki, kad pinigai, materealios vertybės yra didžiausiais laimės šaltinis, bet jie klysta. Didžiausias laimės šaltinis yra mumyse”, – kalbėjo Dalai Lama XIV-asis viešėdamas Lietuvoje.

“Kuo daugiau širdyje yra atjautos, tuo daugiau pasitikėjimo savimi, vidinės stiprybės žmogus įgyja. Tai suteikia galimybę matyti labiau visaapimantį vaizdą.  Per didelis susikoncentravimas į save ir tik materealių dalykų vertinimas siaurina mąstymą, negali matyti viso vaizdo. Nesvarbu, ar tai būtų tikintis žmogus, ar ne, mes visi turime galimybę būti geraširdžiais. Šiuolaikiniai mokslininkai atlieka tyrimus, kokią įtaką atjauta turi žmogaus fizinio kūno sveikatai. Jie jau įrodė, kad sveikas mąstymas yra esminis sveikam kūnui, o tada be abejonės ir sveikai šeimai, sveikai visuomenei. Tik materealios vertybės nesuteiks proto ramybės, kuo daugiau pinigų, tuo daugiau godumo, argi ne?”.

Jo šventenybė Dalai Lama savo pamokymuose, sudėtuose į knygą “Mano dvasinė biografija”, ragina net ir norint kasdien tobulėti “likti ten, kur gyvename, tęsti savo profesinį ir šeimos gyvenimą”, tačiau kasdien mokytis būti geresniais ir gyventi pozityviai. Jis nesiūlo tobulėjant visko atsisakyti ar kur nors užsisklęsti. “Tobulėkime pamažu, nuolatos, saugodamiesi kraštutinumų, išlaikydami pastovumo ir atkaklumo dvasią”, – rašoma knygoje “Mano dvasinė biografija”. Ir dar – kelyje į laimę jis labiausiai siūlo vertinti priešus, nes jie padeda savyje puoselėjant meilę ir atjautą – esminį bruožą budizme, norint pasiekti vidinę ramybę, “Žmogui, ypač vetinančiam meilę ir atjautą, labai svarbu praktikuoti toleranciją, bet tam būtinas priešas. Vadinasi, mes turtime jaustis dėkingi savo priešams, nes jie labiausiai mums padeda siekti dvasinės ramybės. Tikrieji priešai, kuriuos reikia atremti ir nugalėti – pyktis ir neapykanta” – taip sako Dalai Lama savo pamokymuose.

Nobelio taikos premijos laureatas vadovauja tautai, kuri šešis dešimtmečius gyvena komunistinės Kinijos okupacijoje, tačiau visą tą laiką tibetiečiai laikėsi taikaus kelio į nepriklausomybę politikos. Dalai Lama sako, kad daugelį šiandienos problemų galime išspręsti ne pavieniui, bet tik dirbdami kartu.

“Problemos išliks tos pačios, jos gali didėti, nes gyventojų skaičius auga. Vis dar didelis atotrūkis tiek pasauliniu mastu, tiek valstybėse tarp turtingųjų ir vargšų, gamtos ištekliai yra riboti,  dėl globalinio atšilimo kyla stichinės nelaimės, taigi dar daug problemų šiame amžiuje laukia. Svarbu yra tai, kad, kai susiduriame su šiomis problemomis,  mes – septyni milijardai žmonių – turime dirbti kartu. Bendradarbiavimas yra esminis dalykas.  Dažnai sakau, kad dabar atėjo metas, kai turime galvoti apie septynis milijardus  žmonių kaip apie vieną žmoniją. Praėjo tas laikas, kai reikėtų galvoti apie savo tautą, savo bendruomenę ir galiausiai apie save patį, toks mąstymas pasenęs. Realybė tokia, kad jūsų ateitis priklauso nuo manęs, mano ateitis – nuo jūsų. Europos ateitis priklauso nuo Azijos, Arabų šalių, Afrikos, Amerikos – tokia realybė”.  

Dalai Lama XIV-asis, nuolat pasisakantis už tarpreliginį dialogą, teigia, kad jis tik dalijasi savo gyvenimo patirtimi, tačiau nesiekia skleisti budizmo. Pasak Tibeto budistų aukščiausio vadovo, visos didžiosios religijos naudingos visuomenei, nes atitinka skirtingus žmonių poreikius. „Jei esi vakarietis, nebūtina tapti budistu“, – sako Jo Šventenybė Dalai Lama XIV-asis.

VISUOMENINĖ ORGANIZACIJA “SUGRĮŽK Į SAVE” uždavė Tibeto dvasiniam lyderiui klausimą, – „kaip pasikeistų pasaulis, jei visos religijos būtų suvienytos?“.

Štai koks buvo jo atsakymas:

“Žmonijos istorijoje dėl religijos yra kilę daug nereikalingų konfliktų – tai vyksta ir šiandien, pavyzdžiui tarp musulmonų. Kai kuriuose vietovėse nesutaria katalikai ir protestantai. Šiuo metu Birmoje ir Šri lankoje yra kilęs konfliktas tarp musulmonų ir budistų. Todėl, kai kurie mano, kad būtų geriau sukurti vieningą religiją. Aš nemanau, kad tai įmanoma padaryti, be to, dar svarbus klausimas, ar tai tikrai duotų naudos. Skirtingos religinės tradicijos turi skirtingą filosofinį požiūrį ir tai gerokai naudingiau žmonėms, nes jie turi tiek skirtingų polinkių. Religijos pateikia skirtingus požiūrius. Pavyzdžiui, budizme, tie patys Budos pasekėjai turi skirtingas charakterio savybes, polinkius todėl Buda moko skirtingos filosofijos. Net ir tose vieno žmogaus Budos mokymuose yra prieštaravimų. Jis tyčia mokė viena kitai prieštaraujančios filosofijos turėdamas omenyje nevienodą žmonių būdą. Milijardai tikinčiųjų yra įvairių poreikių, todėl religijų įvairovė mums reikalinga. Tai labai svarbu. Kiekviena religija turi savo grožio, todėl reikia laikytis skirtingų religinių tradicijų. Šiuo metu reikia įžvelgti pagrindinę religijų žinią, jos praktikavimo esmę – praktikuokite meilę, praktikuokite atlaidumą. Manau, kad religijų įvairovė, besitęsianti kelis tūkstantmečius, bent jau kelis ateinančius amžius išliks”, – kalbėjo Tobeto dvasinis vadovas Jo Šventenybė Dalai Lama XIV-asis viešėdamas 2013-ųjų rugsėjį Lietuvoje.