Aplamai pagerėjo bendra gyvenimo kokybė, kasdien jaučiuosi pilnas energijos, geriau miegu ir kas rytą pradedu su šypsena. Manau, kad užsiėmimai pastūmėjo mane į priekį visose gyvenimo srityse.
Jaučiu kad pradėjau “plačiau” žvelgti į pasaulį, pradėjau labiau domėtis žmogaus anatomija, morale, filosofija ir kitokiais fundamentaliais klausimais. Nebesureikšminu įvairių gyvenimo smulkmenų, dramų ir materialių vertybių ties kuriomis susikoncentruoja dauguma aplinkinių.
Užsiėmimai labai padeda susikoncentruoti į savo gyvenimo tikslus ir atrasti tai, kas tau iš tikrųjų patinka (ypatingai įvairūs meditacijos pratimai). Manau, kad iš dalies šių užsiėmimų dėka pasiekiau visko ko norėjau ir šiuo metu gyvenu tik iš to kuo užsiimčiau be jokio atlygio.
Stengiuosi būti pavyzdys visiems savo šeimos nariams, jaučiu kad kai kuriais klausimais net ir daug vyresni žmonės nebemato manęs kaip vaiko kuriuo reikia rūpintis, bet patys kartais prašo gyvenimo patarimų, pavyzdžiui, kaip siekti savo užsibrėžtų tikslų, kaip išmokti mėgautis gyvenimu ir pan.
Iš tikrųjų pastebėjau, kad pradedant domėtis dalykais apie kuriuos šnekama užsiėmimuose, 90% mane supančių žmonių nebesuteikia man gyvenime jokios vertės ir santykiai su jais yra tik laiko švaistymas. Stengiuosi būti apsuptas tik tokių žmonių, kurie turi panašias vertybes ir su kuriais galiu turėti prasmingus pokalbius ir diskusijas. Pastebėjau kad geriau gyvenime yra turėti kelis tikrus draugus negu būti apsuptam minios žmonių, kuriuos vos pažįsti.
Sunku pasakyti, kol esi jaunas sveikata gera beveik visada. Manau kad tokie užsiėmimai yra daugiau investicija į tolimesnį gyvenimą. Jeigu pasižiūri aplinkui tai dauguma žmonių kuriems daugiau negu 50-60 metų vos pajuda ir kas dieną valgo 20 skirtingų vaistų (nors jie yra nugyvenę dar tik ~2/3 savo gyvenimo). Kad mes netaptume tokie patys reikia savo kūnu pradėti rūpintis iš anksto.
Problemų gyvenime turim ir turėsim visada, pasaulis nėra tobulas ir mes negalim kontroliuoti kiekvieno savo gyvenimo žingsnio. Manau, kad užsiėmimai padeda į gyvenimą žvelgti pozityviau ir nesureikšminti kylančių rūpesčių. Kiekviena gyvenimo diena yra naujas iššūkis ir nuolat gyvenime darome klaidas nes neesam visažiniai. Savo gyvenimo nepasisekimus matau kaip patirtį iš kurios reikia mokytis, bet ne kaip pasaulio pabaigą, kuri mane varo į depresiją.
Manau kad visi žmonės, kurie nori siekti tobulėjimo anksčiau ar vėliau atranda užsiėmimus / žmonių ratą kurie jiems padės. Pats dažnai kraustausi ir gyvenu skirtingose pasaulio vietose, bet nuolat randu žmones ir grupes kurie domisi panašiais dalykais. Manau kad jeigu nebūčiau radęs šių užsiėmimų, tą pačią naudą anksčiau ar vėliau būčiau gavęs iš kažkur kitur, bet džiaugiuosi kad pradėjau šiais dalykais domėtis kol dar buvau toks jaunas (pradėjau lankyti, kai man buvo tik 15 metų, bet tokios veiklos ieškojau jau keletą metų prieš tai).
Stengiuosi, kad kasdienė mano gyvenimo veikla būtų asmeninis fizinis/psichologinis tobulėjimas ir atneštų naudos visiems mano aplinkiniams ar net visai žmonijai.
Na iš tikrųjų išmokti yra viena, bet tapti mokytoju ir išmokti perduoti savo žinias kitiems yra visai kas kita. Tai yra atskiras menas, kuris tobulėja su laiku. Vienas sudėtingiausių dalykų yra suprasti, kad negali su visais žmonėmis kalbėti pagal kažkokį abstraktų šabloną, kiekvienas žmogus turi savo asmeninius įsitikinimus, emocijas ir ego kuriuos reikia apeiti iš skirtingų pusių. Tai yra labai sudėtingas procesas, bet manau kad kuo toliau tuo lengviau man tampa perduoti mintis savo aplinkiniam.
